Žiemos olimpiečiams - pažymiai už Sočį

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto posėdyje paskelbti Sočio olimpinėse žaidynėse dalyvavusių mūsų šalies sportininkų rezultatų įvertinimai. Juos parengė ekspertų komisija. 

LTOK Vykdomojo komiteto posėdį klausimų spektras buvo labai platus – nuo žiemos reikalų iki vasaros problemų.

“Federacijos kėlė per didelius uždavinius, neįvertino sportininkų galimybių. Lietuvos biatlono federacija planavo, kad į olimpines žaidynes turėtų patekti moterų ir vyrų estafečių komandos, tačiau tai nepasitvirtino. Buvo daug įvairiausių įsipareigojimų, tačiau jie ir liko įsipareigojiamis. Reikėtų neprarasti jaunų sportininkų, dalyvavusių Sočyje, tačiau jau iširo šokėjų pora”, - apie Sočio žaidynes kalbėjo  Lietuvos edukologijos Sporto metodikos katedros vedėjas prof. Kazys Milašius. 

Ekspertų komisijos pirmininkas, LTOK viceprezidentas Algis Vasiliauskas akcentavo, kad iškilo nemažai problemų vertinant žiemos sporto šakų federacijų veiklą. “Ne vienos federacijos planai neatitiko tikrovės”, - sakė A. Vasiliauskas.  

Pranešėjai akcentavo, kad tai buvo septintosios olimpinės žiemos žaidynės, kuriose dalyvavo Lietuvos olimpiečiai, kad šiemetinėje komandoje buvo jauni sportininkai, debiutavę oliampiadoje: biatloninkas Tomas Kaukėnas, čiuožėja Agnė Sereikaitė, dailiojo čiuožimo šokių ant ledo pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas, kalnų slidininkai Rokas Zaveckas, Ieva Januškevičiūtė, slidininkai Iingrida Ardišauskaitė, Vytautas Strolia. Tiktai  vienintelė Diana Rasimovičiūtė buvo vyresnio amžiaus ir jai olimpinės žaidynės buvo ketvirtosios. Tačiau jos rezultatai netenkino nei Lietuvos sporto mėgėjų, nei  ekspertų komisijos. 

ĮVERTINIMAS. Komisijos išvadose skelbiama: "Visų sportininkų kelias į olimpines žaidynes buvo nelengvas, įveikiant sudėtingus atrankos kriterijus, pareikalavęs didelio sportininkų pasiaukojimo ir kruopštaus trenerių darbo. Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės sportininkų rengimas vyko vadovaujantis programa "Sočis - 2014". Lietuvos sportininkų dalyvavimas olimpinėse žiemos žaidynėse yra svarbus Lietuvos valstybei, jos piliečiams, Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui bei visai sporto visuomenei. 

5. Lietuvos slidininkai, dalyvavę Sočio olimpinėse žaidynėse buvo jaunimo amžiaus atstovai, todėl jiems sunku buvo varžytis su pajėgiausiais pasaulio slidininkais. Nors Lietuvos slidininkų rengimas OŽ buvo gerai organizuotas. Rengiant sportininkus OŽ buvo pagerintas materialinis aprūpinimas, įsigyta inventoriaus, slidžių ruošimui skirtų priemonių pagrindinėse varžybose slides rengė serviso tarnyba, tačiau Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos veiklą olimpiniu ciklu galima vertinti nepatenkinamai. Olimpinio ciklo metu jaunieji slidininkai nuolat kėlė savo meistriškumą, tačiau jo didėjimo tempai buvo nepakankami. Lietuvos slidinėjimo sporte stebima greita sportininkų kaita, kiekvienose OŽ startuoja nauji ir vis jaunesni, turintys mažiau patirties sportininkai. Pasirengimo OŽ Lietuvos slidinėjimo asociacijoje tarp jos vadovybės ir vyriausiosios trenerės ir sportininkų vyravo nesveika atmosfera, kuri neleido darniai dirbti. Slidininkų I. Ardišauskaitės ir V. Strolios rezultatus Sočio olimpinėse žaidynėse vertinti nepatenkinamai. 
 

6. Lietuvos sportininkų mokslinis metodinis aprūpinimas buvo vykdomas pagal programą „Soči – 2014“. Pažymėtina, kad biatlonininkė D. Rasimovičiūtė nevykdė mokslinių tyrimų programos. Per keturis olimpinio ciklo Sporto mokslo instituto laboratorijose buvo testuojama tik vieną kartą. Biatlonininkas T. Kaukėnas, slidininkai mokslinių tyrimų programą vykdė gerai, kalnų slidininkai – patenkinamai, čiuožėja trumpuoju taku A. Sereikaitė mokslinius tyrimus atlikdavo tik vieną kartą per metus, būdama Lietuvoje. Dailiojo čiuožimo poros moksliniai tyrimai vyko pagal atskirą programą. Slidininkai I. Ardišauskaitė ir V. Strolia mokslinius tyrimus atliko reguliariai. 
 

7. Nepakankamas dėmesys buvo skiriamas sportininkų atsigavimui, per visą olimpinį ciklą, sportininkai stokojo atstatomųjų priemonių, stovyklose dažnai nebuvo gydytojo, masažuotojo, nepakankamas dėmesys buvo skiriamas specialiems maisto papildams, nebuvo nuoseklios biocheminės kontrolės. 8. Vykdant „Soči-2014“ programą, buvo sudaryta sportininkų rengiamų olimpinėms žaidynėms išplėstinių medicininių tyrimų programa. Tyrimai apėmė 22 sportininkus - 9 pagrindinės žiemos sporto rinktinės ir 13 jaunų sportininkų, rengiamų „Pjongčango olimpinėms žaidynėms. Tyrimų grafikas buvo derinamas su atitinkamų sporto šakų federacijų sekretoriais bei LOSC žiemos sporto šakų kuratoriais. Sportininkai reguliariai 2-3 kartus per metus atliko išplėstinius medicininius tyrimus Lietuvos ir Kauno sporto medicinos centruose Išplėstiniai medicininiai tyrimai pagal nusistovėjusi planą buvo atliekami baigus sezoną – balandžio mėn. ir jo pradžioje –rugsėjo – spalio mėn. Etapiniai tyrimai buvo atliekami gruodžio – sausio mėn.

Po medicininių tyrimų sportininkų fizinės ypatybės buvo tiriamos mokslinėse laboratorijose. Sportininkams buvo teikiama medicininė pagalba patyrus traumas ir susirgus. Tačiau ne visi olimpinės rinktinės nariai pilnai vykdė medicininės priežiūros programą, tai ypač pažymėtina apie biatlonininkę D. Rasimovičiūtę. Apie sportininkų sveiktos būklę, buvo informuojami LOSC kuratoriai, olimpinės programos darbo grupės nariai, federacijos, treneriai. Vykstant į Sočio olimpines žaidynes, Lietuvos sporto medicinos centras sukomplektavo vaistus bei medicininę įrangą, kuri buvo reikalinga Lietuvos olimpinės delegacijos medicininei priežiūrai. Medikų komandai olimpinėse žaidynėse vadovavo gyd. Dalius Barkauskas, jam talkino masažuotojas Marius Matulionis. Pastarasis padėjo biatlono rinktinei mokomosiose treniruočių stovyklose. 
 

9. Nors Lietuvos klimato sąlygos yra permainingos, žiemos sportui plėtoti nėra labai  palankios, bet jos mažai kuo skiriasi nuo kaimynų latvių, estų, baltarusių. Šiose šalyse žiemos sporto plėtrai skiriamas kur kas didesnis dėmesys, todėl jų rezultatai olimpinėse žaidynėse buvo geresni. Ypač puikiai šiose žaidynėse pasirodė Latvijos sportininkai iškovoję keturis medalius. Todėl turime atsakingai žvelgti į savo ateities perspektyvas. Jaunų sportininkų Lietuvoje yra, turime geras didelio meistriškumo sportininkų rengimo tradicijas. Jaunieji sportininkai treniruojasi Ignalinoje, Visagine, Vilniuje, Utenoje, Anykščiuose. Tačiau tik šių žiemos sporto centrų yra per maža. Būtina atgaivinti žiemos sporto tradicijas Zarasų, Varėnos, Trakų kraštuose, efektyviau išnaudoti čiuožyklas Kaune, Elektrėnuose, Vilniuje. Būtina padidinti besitreniruojančiųjų skaičių žiemos sporto šakose, sudaryti sąlygas didelio meistriškumo sportininkų rengimui. 
 

10. Nors Lietuvos klimatinės sąlygos ne visada yra palankios žiemos sportui plėtoti, tačiau Lietuvoje yra išugdyti 3 žiemos sporto šakų olimpiniai čempionai (Algimantas Šalna, Vida Vencienė, Darius Kasparaitis). Yra ir kitų įvairių laimėjimų (Dainius Zubrus, Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas), sėkmingi jaunųjų čiuožėjų, slidininkų, biatlonininkų pasirodymai įvairiose tarptautinėse varžybose. Tai rodo, kad sudarius reikiamas sąlygas, atgaivinus žiemos sporto šakų sportininkų rengimo tradicijas, sustiprinus žiemos sporto bazę, įrengus naujas trasas, įsigijus šiuolaikines technologijas atitinkančią sniego gamybos įrangą, galėsime sėkmingai plėtoti žiemos sporto šakas, pasiekti gerų rezultatų tarptautinėse varžybose. Todėl, manome, kad yra tikslinga parengti valstybinę žiemos sporto šakų plėtojimo Lietuvoje programą ir neatidėliotinai pradėti rengtis kitoms žiemos olimpinėms žaidynėms.