Ateitis - vaikų trenerių rankose

Nikolaos Kelaidis prieš keturias dešimtis metų pats žaidė garsiausiuose pasaulio kortuose ir turnyruose. Baigęs profesionalo karjerą, jis pasirinko teniso trenerio duoną: nuo 1982 m. vaikus ir sportininkus teniso paslapčių mokė įvairiose pasaulio šalyse. Šveicarijoje jis buvo šios šalies Federacijos taurės rinktinės treneriu, o Prancūzijoje - teniso asociacijos vyriausiuoju treneriu. Lietuvos teniso sąjungos (LTS) ir Tarptautinės teniso federacijos (ITF) kvietimu graikas bent kelias savaites per metus praleidžia ir Lietuvoje ir  tenisininkų ugdymo paslaptimis dalijasi su Lietuvos teniso treneriais.

 

Trenerių parengimas yra viena iš svarbiausių profesionalaus tenisininko ugdymo dalių. Bėda ta, kad dažnai treneris turi milžinišką darbo krūvį, dėl kurio ne visuomet spėja sekti su sportininkų rengimu susijusias naujienas. O jų, patikėkite, tikrai daug, nes juk ir pats sportininko procesas yra labai daugialypis - tai ir fizinis, psichologinis pasirengimas, technikos tobulinimas. Didžiuliame informacijos sraute kartais būna sunku susigaudyti kas tikra, o kas ne. Todėl mes ir norime supažindinti su vaikais dirbančius Lietuvos trenerius su pačiomis naujausiomis, efektyviausiomis, kitose šalyse ir garsiausiose teniso akademijose naudojamomis metodikomis. 

 

Tai nėra seminarai ar grynai teoriniai užsiėmimai. Tiksliau, ne tik jie. Su treneriais ir gabiausiais  aštuonmečiais ar dešimtmečiais susitinkame Šiaulių teniso mokykloje ar Vilniaus teniso akademijoje. Čia kelias dienas vyksta tikros treniruotės, šlifuojame technikas, aptariame įvairius niuansus. Per ketverius metus užsiėmimuose jau dalyvavo daugiau nei 50 Lietuvos trenerių. 

Visų pirma noriu pasakyti, kad tokiai šaliai kaip Lietuva, neturinčiai gilių teniso tradicijų, turėti du pasaulinio lygio žaidėjus yra fantastiškas pasiekimas. Juk rudenį Lietuvos teniso rinktinė kovos dėl patekimo į pirmą Daviso taurės varžybų grupę - o tai, patikėkite, rimta. Bet grįžkime prie klausimo. Mano tikslas čia nėra atrasti naujas žvaigždes. Tikslas yra gerokai ilgalaikiškesnis. Šiuo projektu siekiame sukurti pagrindą, kuris padės ateityje parengti daugiau pasaulinio lygio žaidėjų. 

 

Visuomet kartoju, kad norint išauginti gerą tenisininką, reikia trijų esminių dalykų. Pirma, šalis turi turėti infrastruktūrą - kortus, teniso mokyklas. Antra, teniso mokyklos turi būti užpildytos, o vaikai turi norėti žaisti tenisą. Juk atrasti grynuolį iš 50-ies vaikų yra gerokai sunkiau nei iš tūkstančio. Ir trečia sudedamoji dalis - treneriai. Atsidavę vaikams ir darbui, žinantys, suprantantys, motyvuoti. Štai šia linkme mes ir dirbame Lietuvoje. 

 

Tenisas yra labai sudėtingas ir įvairialypis žaidimas, reikalaujantis labai skirtingų įgūdžių kombinacijos – gero fizinio ir psichologinio pasirengimo, koordinacijos, kitų dalykų. Vos gimęs kūdikis jau atlieka begalę veiksmų, kurie jam kada nors - tolimoje ateityje - gali praversti teniso kortuose: akimis seka įvairius objektus, sutelkia dėmesį į vieną ar kitą dalyką. Vėliau, dar net nevaikščiodamas, jis jau gali žaisti kamuoliu - ridenti jį, įvertinti jo judėjimo kryptį ir greitį. Tačiau kalbant apie rimtas teniso treniruotes – sakyčiau, 5-6 metai yra tinkamiausias amžius žengti į kortus. Ir pats svarbiausias dalykas - kad nuo pirmų dienų vaikas patektų pas savo darbą mylintį ir išmanantį trenerį. Nes ir dabar kartais pastebiu, pavyzdžiui, dvylikamečius, kurių techninės ar fizinio pasirengimo spragos jau, deja, neleis jiems tapti labai gerais tenisininkais.