Autoritetų patarimai - aukso vertės

 
Vilniuje trečiadienį vyko atvira Mokleivių krepšinio lygos (MKL) „Žvaigždžių dienos“ dalyvių treniruotė, kuriai vadovavo sostinės TEO komandos žaidėja ir trenerė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė bei „Lietuvos ryto“ klubo vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis. Nors krepšinio žvaigždėmis 20 jaunuolių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Kėdainių vadinti dar ankstoka ir kiek per drąsu, jiems buvo suteikta puiki galimybė padirbėti su vienais geriausių dabarties Lietuvos krepšinio specialistų.
 

10 merginų ir 10 vaikinų, kuriems nuo 14 iki 16 metų, šioms pratyboms atrinko MKL treneriai. „Krepšinyje tikslas yra vienas – nugalėti. Kur pergalės paslaptis, jums atskleisti padės patyrę žmonės – treneriai. Mes su Jurgita jau žinome, kas yra gerai, o kas blogai, - į jaunuosius krepšininkus kreipėsi R. Kurtinaitis. - Kartais aš galiu pelnyti 30 taškų, o mano kamanda pralaimės. Gal man geriau įmesti 10 taškų, bet tegu mano ekipa laimi?“
 

 

Po tokios įžangos merginos dirbo su J. Štreimikyte, o vaikinai - su R. Kurtinaičiu. „Lietuvos ryto“ stratego sugalvoti pratimai mažai kuo skyrėsi nuo tų, kuriuos jis atlieka su „Lietuvo ryto“ profesionalais.
 

 „Geras krepšininkas privalo laikytis ir stovėti ant trijų banginių arba remtis tokiomis trim taisyklėmis. Pirma, mokėti išklausyti trenerį. Antra, sugebėti suprasti, ką jis sako. Trečia, viską tai įgyvendinti per rungtynes“, - krepšinio pagindus dėstė R. Kurtinaitis.
 

„Su vaikais reikai dirbti natūraliai, nes jie netikrą veidą labai greitai atpažįsta. Noro merginoms žaisti yra, tik reikia daugiau palaikymo iš šalies. TEO komandos žlugimas, kuris tikėkimės neįvyks, būtų neigiamas dalykas visam Lietuvos mergaičių ir moterų krepšiniui. Ir taip yra sudėtinga mergaites patraukti į sportą, o nematant ateities ar nesant pagrindinei komandai, nėra į ką lygiuotis, - svarstė J. Štreimikytė. - Merginų krepšininkių trūkumai tokiame amžiuje yra sąlyginiai dalykai, juos galima paslėpti etuziazmu, emocijomis kovingumu, ryžtu ir dvasia. Tai kompensuoja technikos nesklandumus ar taktikos nesupratimą.“
 

R. Kurtinaitis technikos, kamuolio varymo, perdavimų kultūros, metimų elementus sumaniai derino su konkursais, „gaudynėmis“ ir estafetėmis. Pralaimėjusieji buvo „motyvuojami“ tradiciniu R. Kurtinaičio metodu – atsispaudimais.
 

„Lietuvoje jaunimo treneriai koncentruojasi į komandos rezultatą, o ne individulaų žaidėjų paruošimą. Kuo skiriaisi tokio pat amžiaus serbai, slovėnai, kroatai nuo lietuvių? Jie yra kur kas geriau parengti individualiai. Net su vienu perspektyviausių pasaulio jaunųjų krepšininkų Jonu Valančiūnu reikia daug dirbti nuo A raidės. Tam, kad jis išmoktų judesius, perdavimus ir tasyklingą metimą. Tai viso Lietuvos sporto mokyklų bėda. Iki 15-17 metų daugiau dėmesio galima skirti individualiam krepšininko meistriškumui“, - svarsto „Lietuvos ryto“ treneris.
 

„Treniruotis su tokiu treneriu pasitaiko nedažnai. Įgytą patirtį stengsiuosi įgyvendinti praktikoje. Treneris pabrėžė elementarius dalykus. Mokėmis taisyklingai perduoti kamuolį, varytis ir mesti. Visą tai, ką treniruojamės visą gyvenimą. Tikrai stengsiuosi to nepamiršti“, - sakė Kauno Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos auklėtinis Marius Grigonis.
 

„Yra daug gerų momentų, yra – nekokių. Malonu man visada dirbti su jaunimu. Jie paklusnūs, nori išmokti. Įspūdis neblogas. Kažkada, kai aš žaidžiau krepšinį, motyvacija buvo pergalė, nes niekas pinigų tais laikais nesiūlė. Vaikinams pasakiau, kad dabar prie pergalės motyvacijos prisideda ir neblogi atlyginimai. Krepšinis – tai darbas, kurį atlikdamas jauti malonumą ir dar gali neblogai uždirbti. Jei žaisi gerai, uždirbsi 100 litų, jei labai gerai – kaip Ramūnas Šiškauskas – 2,5 milijono. Vaikinai suprato ir, tikiuosi, kad taikysis į didesnius pinigus. Vieni tikrai suprato, kiti truputėli „grybavo“. Bet blogiau nebus“, - pusantros valandos intensyvų darbą įvertino R. Kurtinaitis.
 

J. Štreimikytė krepšininkes mokė taisyklingai atlikti derinį „du prieš du“, suklaidinti varžovę ir veržtis pro ją. Labiausiai merginoms, atrodo, patiko perdavimų ratu žaidimas „suktukas“ su iškritimu po klaidos.
 

„Įdomu buvo, sužinojome ne kažkokių naujovių, o tai, kaip vieną ar kitą elementą atlikti geriau. Trenerė pasakė daug naudingų praktinių dalykų. Man J. Štreimikytė yra moterų krepšinio autoritetas. Gerai būtų į ją lygiuotis ir būti bent panašia“, - po treniruotės įspūdžiais dalinosi jaunoji vilnietė krepšininkė Miglė Vilūnaitė.
 

R. Kurtinaičio ir J. Štreimikytės atviroji treniruotė nesudomino sostinės kūno kultūros mokytojų ar sporto mokyklų trenerių. Pratybas atidžiai stebėjo stebėjo tik keli tėveliai ir savo auklėtines į Vilnių atvežusios dvi Šiaulių trenerės.
 

„Jau būdamas olimpinis čempionas 1990 metais Vokietijoje stebėdavau pirmos, antros ir trečios lygų komandų rungtynes ir jų trenerių darbą. Ir dabar mielai stebiu kolegų pratybas ir jose randu sau naudingų dalykų, pasisemiu daug žinių, kurias gal gyvenime esu praleidęs. Man tai yra įdomu.

Jei kitiems treneriams neįdomu, tai čia jų problema. 1992 metais amerikietis treneris Donas Nelsonas mums veteranams sakė, kad svarbiausia – suprasti krepšinį, o ne tik bėgioti, šokinėti ir mesti“, - apibendrino R. Kurtinaitis.