Vokiečiai karaliaus ilgai

Pasibaigę pasaulio futbolo čempionatas buvo kupinas staigmenų dėl to, kad supanašėjo daugelio rinktinių fizinis pasirengimas. Tokia yra buvusio Vilniaus „Žalgirio“ puolėjo Stasio Baranausko nuomonė.

Kuo Vokietijos rinktinė buvo pranašesnė už kitas komandas?
Vokiečiai kaip ir anais laikais demonstravo itin drausmingą, komandinį futbolą. Anksčiau viena didžiausių Vokietijos rinktinės stiprybių būdavo fiziškai galingi, augaloti žaidėjai. Buvo kalbama apie sunkų vokiečių buldozerį. Dabar ši komanda jau kitokia. Futbolininkai techniški, puikiai kontroliuoja kamuolį. Dauguma saugų ir puolėjų pasižymi geru driblingu, gali atlikti juvelyrinį perdavimą. Vokiečiai, kurių žaidimas lengvas, malonus akiai, pusfinalyje brazilus sutriuškino brazilišku stiliumi.

Vokietijos rinktinė dabar pasaulio, Europos čempionatuose turėtų karaliauti ilgai. Juk joje rungtyniauja daugybė labai talentingtų ir kartu jaunų žaidėjų.

Kaip vertinate argentiniečių žaidimą finale?
Argentina buvo viena geriausiai besiginančių komandų čempionate. Pralaužti jų gynybą vokiečiams buvo nelengva. Argentinos futbolininkai neblogai kontratakavo ir turėjo keletą gerų progų įmušti. Trūko traumuoto Angelio di Marios. Be reikalo nuo antrojo kėlinio pradžios vietoj Ezequielio Lavezzi rungtyniavo Sergio Aguero. Po traumos jis fiziškai dar nebuv atsigavęs.

Ar Lioneliui Messi pagrįstai buvo skirtas geriausio pirmenybių žaidėjo prizas?
Manau, nepelnytai. Aš geriausią futbolininką būčiau rinkęs iš nugalėtojų rinktinės. Kandidatų buvo daug: Toni Kroosas, Manuelis Neueris, Thomasas Muelleris, Bastianas Schweinsteigeris. L.Messi – supergeras žaidėjas, bet jis neturėjo tapti geriausiu Brazilijoje. L.Messi solidžiai žaidė grupės varžybose, bet nepelnė įvarčių lemiamuose mačuose – pusfinalyje, finale. Spėju, kad jam šis pripažinimas yra kaip skolos grąžinimas, kad jis nebuvo išrinktas geriausiu 2013 metų pasaulio futbolininku. Mano nuomone, tada L.Messi, o ne Cristiano Ronaldo buvo vertas geriausiojo laurų.



Kodėl pusfinalyje ir mažajame finale visišką fiasko patyrė šeimininkai brazilai?
Neymaras vienas tempė komandą, o kai jis patyrė traumą, Brazilijos rinktinėje nebebuvo kam žaisti. Gal tik saugas Oscaras dar kažką bandė daryti. Labai keista, kad šalyje, kurioje gyvena apie 200 milijonų žmonių, nėra nė vieno aukšto lygio puolėjo, išskyrus Neymarą. Brazilai ir psichologiškai nebuvo pasirengę. Pralaidę porą įvarčių rungtynėse su brazilais jie visiškai subyrėjo. Brazilai prarado savo braižą. Dauguma jų išvyksta žaisti į Europą ir „sueuropėja“.

Kokias naujas futbolo tendencijas įžvelgėte planetos pirmenybėse?
Futbole mažai kas keičiasi. Manau, kad Kolumbijos, Kosta Rikos, Alžyro, JAV, kai kurios kitos rinktinės sublizgėjo pirmiausia dėl to, kad buvo itin gerai pasirengusios fiziškai. Šiuo aspektu nebeliko prarajos tarp daugelio komandų.

Kaip paaiškintumėte pasaulio čempionų titulą gynusių ispanų nesėkmę?
Nenustebau, kad jie iškrito jau po pirmojo etapo. Dauguma Ispanijos futbolininkų buvo visiškai išsekę po alinančio sezono. Šios šalies klubai dominavo ir Čempionų, ir Europos lygose. Be to, ispanų jėgas išsunkė ir šios šalies čempionatas, kuris yra labai aukšto lygio. Žinoma, kai kurie futbolininkai dėl amžiaus jau turėtų palikti nacionalinę komandą. Tiesa, kartų kaita neturėtų būti skausminga, nes Ispanijoje yra daugybė jaunų talentingų žaidėjų.

Kodėl anglai jau daugybė metų didžiausiose varžybose lieka prie suskilusios geldos?
Sunku pasakyti. Anglai paprastai daug geriau žaidžia pasaulio, Europos čempionatų atrankos varžybose, o finalo turnyruose nuolat pralaimi. Gal jie silpni psichologiškai, gal trūksta nugalėtojų mentaliteto.

O italai?
Spėju, kad jų komandoje prastas mikroklimatas, kurį griauna nuolatiniai Mario Balotelli išsišokimai už aikštės ribų. Jam leidžiama per daug.