Arsenale - įvairesni ginklai

Mūsų šalies krepšininkai pradeda kovas Ispanijoje vykstančiame pasaulio čempionate. Jono Kazlausko auklėtiniai pirmajame etape kaunasi D grupėje kartu su Slovėnijos, Australijos, Meksikos, Angolos ir Pietų Korėjos komandomis.
 

„Sporto“ laikraščio žurnalistas prieš pasaulio pirmenybes pakalbino iš Panevėžio kilusį garsų trenerį, buvusį ilgametį Kauno „Žalgirio“ krepšininką Vitoldą Masalskį. Jis analizavo Lietuvos rinktinės žaidimą draugiškuose mačuose, samprotavo apie komandos pliusus ir minusus, davė patarimų nacionalinės ekipos vyriausiajam treneriui taip pat panevėžiečiui J. Kazlauskui, su kuriuo, beje, mokėsi toje pačioje mokykloje.
 

Kai kalbėjomės su V. Masalskiu, rinktinė dar nebuvo patyrusi labai skaudaus smūgio – per paskutines kontrolines rungtynes Kroatijoje susižeidė pagrindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis. Vietoj jo į planetos pirmenybes iškeliavo Adas Juškevičius. Beje, jau duodamas interviu laikraščiui „Sportas“ V. Masalskis pastebėjo: „Jei Mantas susižeistų, būtų problema.“

Kokį įspūdį paliko rinktinės žaidimas kontroliniuose mačuose? – paklausėme V. Masalskio.

Mačiau visas lietuvių draugiškas rungtynes. Iš pradžių įspūdis buvo labai geras. Pirmuose mačuose jautėsi didelis emocinis užtaisas. Vėliau žaidimas tapo kiek prastesnis, bet treneriai daug eksperimentavo. Kai kuriose rungtynėse vyrai atrodė blogiau galbūt ir dėl to, kad truputį pavargo. Juk reikėjo sužaisti labai daug kontrolinių mačų. Manau, dalį rungtynių buvo galima žaisti su stipresniais varžovais.
 

Pritariu Linui Kleizai, kai jis sakė, kad lietuviai teisėjai darė meškos paslaugą mūsiškiams, palaikydami juos per draugiškas rungtynes namie.
 

Rinktinė turėjo daug vargo su slovėnais. Mums neparankios labai greitai žaidžiančios, plačiai puolimo metu išsidėstančios komandos, turinčios būrį gerai vienas su vienu rungtyniaujančių krepšininkų. Tokie ir yra slovėnai. Jie primetė mums savo braižą.
 

Pasigedau kai kurių žaidėjų agresyvumo puolant. Pavyzdžiui, Renaldo Seibučio. Juntamas dalies krepšininkų nepasitikėjimas savo jėgomis, kai reikia atakuoti iš toli. Be to, būtina tobulinti gynybą nuo varžovų pikenrolo.

Keliose dvikovose vyrai prastai kovojo dėl kamuolių. Tai turbūt atsipalaidavimo, nesusikaupimo rezultatas. 

 

Mūsų rinktinei trūksta kūrėjų. Mačiau visas ispanų kontrolines rungtynes. Iš esmės visi jų krepšininkai itin kūrybingi, universalūs. Lietuvos komandoje tokių žaidėjų tik maždaug 60 procentų. Kai yra daug kūrėjų, tada ir derinių reikia mažiau.
 

Draugiškose rungtynėse jie buvo paprasti, bet, manau, kad J. Kazlauskas slapukauja ir specialiai neatskleidė visų kortų.


 

Kiekvienoje pozicijoje, išskyrus įžaidėjo, turime po du daugmaž lygiaverčius krepšininkus. Svarbu ir tai, kad jie skirtingo stiliaus. Tarkime, Jonas Valančiūnas gali efektyviai žaisti jėgos krepšinį. Kitas vidurio puolėjas Darjušas Lavrinovičius silpniau rungtyniauja arčiau krepšio, tačiau, kitaip nei Jonas, gali pataikyti ir iš toli. J. Valančiūnui reikia tobulinti metimą iš vidutinio nuotolio. Dabar jis varžovams neretai yra nuspėjamas. Beje, labai gerai, kad su kandidatais buvo pakviestas Artūras Gudaitis. Šiam perspektyviam „centrui“ tai – puiki mokykla.
 

Aukšto lygio ir mūsų sunkieji puolėjai Donatas Motiejūnas bei Paulius Jankūnas. Donatas pasaulio čempionate turėtų būti labai tvirtas ramstis. Manau, kad jį reikia dažniau išnaudoti arčiau krepšio. Donatas turi įvairių apgaulingų judesių arsenalą. Man patiko, kai rinktinė žaisdavo mažuoju penketu su D. Motiejūnu vidurio puolėjo pozicijoje.

Treneriai turi didelį pasirinkimą ir rinkdamiesi krepšininką lengvojo puolėjo pozicijai. Simas Jasaitis įrodė, kad puikiai gali žaisti ir kaip atakuojantysis gynėjas. Jis gerai ginasi ir nuo greitesnių oponentų. Pavyzdžiui, Simas „uždarė“ siautėjusį Naujosios Zelandijos snaiperį Kirką Penney. Jonas Mačiulis – labai protingas krepšininkas, dažniausiai priima teisingus sprendimus. Mindaugas Kuzminskas gerokai patobulėjo Malagoje. Tai – „Unicaja“ trenerio Joano Plazos nuopelnas.

Pajėgūs ir mūsų „antrieji“ numeriai – Martynas Pocius bei R. Seibutis.

O štai jei susižeistų pagrindinis įžaidėjas Mantas Kalnietis, būtų problema. Tiesa, manau, kad Šarūnas Vasiliauskas gali būti naudingas komandai. Jis aikštėje priima geresnius sprendimus nei Adas Juškevičius, tačiau šis geriau jaučiasi atakuojančiojo gynėjo pozicijoje. Kaip įžaidėjas Adas nepatobulėjo.

Man dabartinė rinktinė atrodo universalesnė ir patinka labiau nei pernykštė. R. Javtokas atlieka daug juodo gynybinio darbo, bet puolant nėra toks efektyvus. Kai nėra L. Kleizos, dauguma kitų žaidėjų nebesidairo į Liną ir patys dažniau imasi iniciatyvos. Taigi dabar lemiamais momentais lyderiais tapti gali keli krepšininkai. Tai varžovams apsunkins gyvenimą.
 

Taip. Pirmiausia reikėtų grupėje užimti pirmąją vietą. Tą vyrai gali padaryti. Mūsų grupė nėra labai stipri. Labai bijau aštuntfinalio, ketvirtfinalio, kai viską lems vienas mačas. Pamenu, 1999 m. Europos čempionate mūsų rinktinė su Arvydu Saboniu buvo visa galva aukštesnė už kitas, bet pasitaikė juoda diena ketvirtfinalyje žaidžiant su ispanais ir likome be medalių.
 

Pernai Europos čempionate ir prieš jį matėme nemažai bangavimų mūsų rinktinės žaidime, šįkart to yra daug mažiau.
 

Pagrindiniai favoritai – ispanai ir amerikiečiai. Nenorėčiau spėlioti, kurie nugalės. JAV rinktinės treneris Mike’as Krzyzewskis nemažai dėmesio skiria gynybos sistemoms, bet puolant žaidėjams suteikia didelę laisvę. Ispanai žaidžia laisvai, greitai, turi itin ilgą atsarginių žaidėjų suolą, jie labai patyrę. Man be galo patinka ispanų žaidimas.