Sezonas baigiasi su saule

Didžiųjų sklandymo varžybų sezonas Lietuvoje baigėsi. Praktiškai su kalendorine vasara. Tiesa, rugsėjį sklandytojai dar neišardys ir neuždarys savo sklandytuvų visai žiemai, bet sklandys jais pritaikę progą tinkamesniu oru.

„Baigiame su saule. Kai ji nustoja šildyti ir mūsų sezonas užsibaigia. Lietuvoje jis būna gana trumpas“, - kalbėjo paskutinių didesnių varžybų – Lietuvos čempionato - nugalėtojas klubinėje ir 15 metrų sklandytuvų klasėje kaunietis Vladas Motūza.

Suprantama, sklandytojams ypač svarbu – oro sąlygos. Sklandymo sportas – ne futbolas, kurio rungtynės vyksta bet kokiu oru. Dažnai nepakankamai geras oras čia panaikina net ir rimčiausių varžybų etapus.

„Reikia, kad saulė šildytų, būtų kamuoliniai debesys. Todėl mes visuomet laukiame vadinamosios bobų vasaros. O po jos ir prasideda tikrasis ruduo, kai jau nebeskraidome. Kas turi galimybių, važiuoja kitur. Pavyzdžiui Ispanijoje dar ilgai bus galima sklandyti", - aiškino V.Motūza.

Lietuvoje vykdomas trijų klasių sklandymo čempionatas: atviroje klasėje, klubinėje klasėje ir 15 metrų klasėje.

„Atvirosios klasės varžybose leidžiama dalyvauti bet kokiais sklandytuvais be jokių apribojimų. 15 metrų klasė riboja sparnų mostą iki 15 metrų.  Klubinėje klasėje sklandoma morališkai pasenusiais, bet puikiai techniškai skraidančiais sklandytuvais. Klubinė klasė yra labai populiari, o jos populiarumas yra tame, kad toks aparatas nėra labai brangus ir prieinamas daugelio socialinių sluoksnių sklandytojams. Jį turėti ir netgi sklandyti pasaulio čempionate nereikia būti milijonieriumi“, - pasakojo V. Motūza.

15 metrų klasėje V. Motūza įveikė Gintautą Zubę, savaitę prieš tai iškovojusį aukščiausią Lietuvos sklandymo pasiekimą – ketvirtąją vietą pasaulio čempionate Lenkijoje. Ir būtent 15 metrų klasėje.

Galima sakyti G. Zubei Lenkijoje iš rankų išslydo medalis. Lietuvos sklandytojas prieš paskutinį etapą dar buvo trečioje vietoje.

Tačiau sportininkas dėl to labai neliūdi: „Manau, kad man net pasisekė. Tikrai vieta buvo aukštesnė negu planavau. Maniau – pateksiu į dešimtuką. O tai, kad medalis išslydo – normalu. Žmonės, kurie mane aplenkė – tikrai yra stipresni, o ir dalis tų, kuriuos man pavyko aplenkti.“

40 metų G. Zubė gimė ir augo Klaipėdoje. Dabar gyvena prie Kauno, bet save laiko klaipėdiečiu ir atstovauja Klaipėdos sklandymo klubui. Dirba keleivinių orlaivių pilotu. Sklandymu pradėjo domėtis nuo 1990-ųjų.

„Pradėjau nuo aviamodeliavimo, po to – sklandytuvai. O dabar ir dirbu aviacijoje. Taigi aviacija – ir hobis, ir profesija“, - pasakojo apie save sklandytojas. Jis toks, beje, ne vienas. Tarp sklandymo mėgėjų dažnai pasitaiko žmonių, susiejusių su padange ir darbą.

„Pasaulio čempionatuose dalyvauja ne vienas civilinių avialinijų pilotas. Lietuvoje mes irgi turime tokių, kurie iš sklandymo patraukė į profesionalią aviaciją“, - kalbėjo G. Zubė.



G.Zubė negali pasakyti, kas yra sunkiau – pilotuoti didelį lėktuvą ar bemotorį sklandytuvą.

„Darbas yra darbas – tai griežtos taisyklės, konvejeris. O sklandymas – kūryba. Klausimas – kas yra lengviau, skamba panašiai, kaip klausimas – ar lengviau yra nupiešti paveikslą, ar nubraižyti brėžinį“, - sakė G. Zubė.

Užėmęs ketvirtą vietą pasaulyje, pilotas aiškino, kad po savaitės laimėti Lietuvos pirmenybes jam sutrukdė jo paties klaidos, orai, čempionato sistema, bet, suprantama, labiausiai - rimtas varžovas.

„Ir pratimų buvo mažoka – atlikti daugiau neleido orai, ir vienoje vietoje nepasiteisino rizika. O po to nelabai jau ištaisysi tos klaidos. Nes kuo Lietuvos čempionatas skiriasi nuo pasaulio, tai, kad pasaulio čempionate yra 10 pratimų, pas mus 4-5. Ir tik du iš jų tokie, kuriuose galima gauti maksimumą taškų. Ir šiaip – užėmus ketvirtą vietą pasaulio čempionate juk nesi garantuotas, kad Lietuvoje būsi pirmas. Vladas – irgi nemažai paskraidęs, pasitreniravęs ir aš tikrai nemanau, kad esu už jį daug geresnis sportininkas“, - kalbėjo G. Zubė.

Šiemet V. Motūza tapo Europos čempionu klubinėje klasėje. Pasaulio čempionate jis dalyvavo Standarto kaladėje. Tiesa, ne Lenkijoje, kaip G. Zubė, o Suomijoje dar birželį-liepą.

Standartinės klasės sklandytuvo sparnų mostas irgi negali viršyti 15 metrų, bet yra dar papildomų reikalavimų technikai. Pavyzdžiui, masės. Jis turi sverti ne daugiau 525 kilogramų, įskaitant ir piloto svorį.

O pasaulio pirmenybių varžybų išmėtymas net po atskiras šalis ir laikus yra dėl to, kad  į vieną aerodromą visų klasių sklandytuvai susirinkti negalėtų nes tiesiog nesutilptų.

„Gegužę Slovakijoje mano sportinė forma buvo tikrai nebloga. Kaip bebūtų skaudu, nesugebėjau ja pasinaudoti pasaulio čempionate. O štai Lietuvoje vėl gavosi taip, kad laimėjau du čempionatus. Manęs netenkina tas pasirodymas per viduriuką. Kai visada būni apie viduriuką, atsibosta“, - kalbėjo V. Motūza apie pasaulio čempionatą.

Anot abiejų sportininkų, dabar sklandytojų bendruomenėje vyksta diskusija apie Lietuvos čempionato sistemos keitimą kitų metų sezoną. Norima jį rengti pagal pasaulinį modelį – daryti vienos klasės pirmenybes per dvi savaites, o ne per vieną.

Lietuvos sklandymo čempionato prizininkai

Klubinė klasė

1. Vladas Motūza
2. Romualdas Konteikis
 3. Kęstutis Jurkštas

15 metrų sklandytuvų klasė

1. Vladas Motūza
2. Gintautas Zubė
3. Algimantas Jonušas