"Galime turėti šešis olimpiečius"

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo sezonas baigiasi. Lieka tik tradicinė tarptautinė „Galvės“ regata, kuri įvyks rugsėjo 7 d. Trakuose. Šiemetis sezonas sportininkams buvo permainingas, nors iškovota ir nemažai įvairių spalvų medalių įvairiose amžiaus grupėse. 
 

Apie sezoną kalbėjomės su buvusiu baidarininku, 2002 m. Pasaulio taurės laimėtoju, pasaulio ir Europos čempionatų bronzos medalių laimėtoju, o dabar Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) generaliniu sekretoriumi Romu Petrukanecu.
 

Kaip vertinate šį sezoną? – paklausėme R. Petrukaneco.

Sezonas buvo neblogas. Iš visų varžybų grįžome su medaliais. Per Europos čempionatą bronzos medalius dviviečių baidarių varžybose pelnė Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, pasaulio čempionate bronzą iškovojo kanojininkas Jevgenijus Šuklinas, pasaulio jaunimo (iki 23 m.) ir pasaulio studentų čempionu tapo Henrikas Žustautas, o Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių ir Europos vicečempionu tapo ir pasaulio jaunių bronzą iškovojo Vadimas Korobovas. 
 

Šie sportininkai apdovanojimus pelnė įveikę 200 m distanciją. Pirmą kartą baidarių ir kanojų irklavimo istorijoje aukso medalį jaunimo grupėje (iki 23 m.) iškovojo H. Žustautas, nes šios amžiaus grupės planetos čempionatus Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija pradėjo rengti tik nuo praėjusių metų. Dabar iš visų varžybų, kokios tik vyksta pasaulyje, esame parsivežę medalių. 

Vilniečio trenerio Kazimiero Rėksnio auklėtinis H. Žustautas nudžiugino ir įspūdingu rezultatu – 200 m distanciją jis įveikė per 38,27 sekundės. Taip greitai pasaulyje šio nuotolio dar niekas nebuvo įveikęs.

Tuo metu jis buvo pasaulio rekordininkas, tačiau Maskvoje per pasaulio čempionatą 200 m atkarpą olimpinis čempionas rusas Jurijus Čebanas įveikė keliomis sekundės dalimis greičiau ir iš mūsų kanojininko atėmė rekordą. Dabar H. Žustauto rezultatas pasaulyje yra antras. 
 

Sudaromi atskirų distancijų irkluotojų, kurie nuotolius įveikia greičiausiai, dešimtukai. Kai H. Žustauto pavardė atsirado priekyje, jis iš karto atkreipė į save dėmesį. Visus Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo entuziastus apėmė begalinis džiaugsmas. Praėjusiais metais J. Šuklino rezultatas, pasiektas Kazanėje per universiadą, dešimtuke buvo trečias ar ketvirtas. 
 

Taip. Jeigu Henrikas pasiekė tokį fantastišką rezultatą, manau, jis ateityje gali dar greičiau irkluoti. Vilnietis išsiskyrė ir anksčiau: tapo Europos jaunių vicečempionu, o kai perėjo į vyresniųjų grupę – buvo šeštas, šiemet Europos jaunimo čempionate – penktas. 
 

H. Žustautas labai gerai pasirengė šiemečiam pasaulio čempionatui, irkluodamas pakeitė savo metodo šabloną ir rungtyniavo visiškai kitaip nei prieš tai vykusiose varžybose.
 

Tai tikrai klasikinė situacija: yra labai stiprus pirmasis numeris ir atsiranda ypač stiprus jaunas ir smarkiai progresuojantis žmogus. Po poros metų jiems reikės atsisėsti ant vienos kėdės. Jevgenijus taps dar vyresnis (bus 31-ų) ir sunkesnis, o Henrikas – brandesnis (jam bus 22-eji) ir stipresnis. 
 

Susirungs skirtingų kartų sportininkai, juos ta kova motyvuos dar daugiau treniruotis. Šioje rungtyje turime du stiprius kanojininkus ir per bet kokias varžybas galime tikėtis gerų rezultatų. 

Sunkiai tikėtina, nes Henrikas netinka dvivietei, yra daugiau vienvietininkas. Dabar, kai turime dvi olimpines rungtis, – sprintą ir 1 000 m, sportininkas turi nuspręsti, kurioje distancijoje rungtyniaus. Henrikui ir Jevgenijui, kurių specializacija – sprintas, būtų sudėtinga irkluoti 1 000 m nuotolį. 
 

Anksčiau buvo 500 m ir 1 000 m nuotoliai, tad sportininkus buvo galima „permesti“, nes abi distancijos daugmaž panašios. Dabar galimybės gerokai sumažėjo: jeigu esi sprinteris, iš esmės gerai irkluoti 1 000 m distancijos neįmanoma. 
 

Kitąmet per pasaulio čempionatą Milane ir 2016 m., kai dar vyks Europos irkluotojų atranka. O ji gana sunki. Tarkime, kanojininkų iš pasaulio čempionato į Rio de Žaneirą pateks tiktai šešios bet kokios dvivietės, aštuoni vienvietininkai baidarininkai ir septyni kanojininkai, o iš Europos atrankos varžybų – dar du vienviečių meistrai. Dėl kelialapių kovos Australijos, Afrikos, Amerikos ir Azijos žemynų sportininkai. 
 

Olimpinėse žaidynėse dalyvaus labai mažai baidarininkų ir kanojininkų. Dviviečių baidarių varžybose dėl medalių kovos tik 12 įgulų, panašus skaičius bus ir kanojų komandų. Paradoksalu: tribūnose kovą stebi daugiau kaip 30 tūkst. žiūrovų, iškasami specialūs kanalai, kainuojantys nežmoniškus pinigus, brangi infrastruktūra, o finale kovoja tiek nedaug valčių... 

Jie abu išsiskyrė praėjusių metų rudenį. V. Suchorukovas – klubo treneris. Kiek žinau, buvo bandoma tartis, kad su Jevgenijumi dirbtų abu treneriai, bet jie to nesugebėjo suderinti ir tada su Vasilijumi buvo atsisveikinta. Kai visaginietis J. Šuklinas iš stovyklų grįžta namo, jam padeda Raimondas, o per treniruočių stovyklas užsienyje – rinktinės vyr. treneris Egidijus Gustas. 
 

Gana sklandus, geranoriškas ir visavertis. Mes prie politinės situacijos labai arti prisiliečiame tuo atžvilgiu, kad visą žiemą per pratybas Portugalijos treniruočių centre draugaujame su Rusijos baidarininkais ir kanojininkais. 
 

Politika sportininkams – antraeilis dalykas, per čempionatą Maskvoje plevėsavo ir Rusijos, ir Ukrainos vėliavos, jokių politinių motyvų nesijautė. Čempionate dalyvavo 950 sportininkų, atstovavusių 75 šalims, o praėjusiais metais – daugiau kaip 90 šalių sportininkai. Rusijoje būna problemų dėl vizų ir tai sutrukdė kai kurioms šalims atvykti į čempionatą, transportuoti valtis. 
 

Rūtai čempionatas susiklostė nesėkmingai, po atrankos plaukimo, pasvėrus valtį, trūko 10 gramų, ir šiaulietė buvo diskvalifikuota. Mes kanojininkių moterų neplanavome vežtis, tačiau Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija turi moterų kanojų irklavimo plėtros programą, tad sportininkės buvo pakviestos į čempionatą, už jas viskas buvo sumokėta.
 

Kanojų irklavimas – tai suteikta nauja viltis moterims, kad ši rungtis galbūt bus įtraukta į 2020 m. olimpinių žaidynių programą. Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija Tarptautiniam olimpiniam komitetui turės įrodyti, kad moterų kanojų irklavimo vienviečių rungtis yra verta vadintis olimpine. 
 

Tačiau tarptautinėje baidarių ir kanojų bendruomenėje šiai permainai priešinasi 80 proc. šalių. Kanojų irklavimas – sunki, nemoteriška rungtis. Vis dėlto jeigu jos norima – neuždrausi. Mūsų kanojininkėms norisi pasakyti: parodykite, ką galite, ir mes jums padėsime. Mes turime tikrai nemažą savo rinktinę ir ją reikia išlaikyti. 
 

Iki šių metų pavasario iš viso negalėjome nieko didesnio surengti, nes neturėjome starto sistemos. Šiemet Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas nupirko šią starto mašiną, ji kainavo 450 tūkst. litų. Tačiau norint surengti stambesnes tarptautines varžybas jų reikia dviejų ar trijų. Tai gana sudėtinga. 
 

Tik investavus dar pusę milijono litų, būtų galima pradėti galvoti, kad gal Tarptautinei baidarių ir kanojų federacijai vertėtų pateikti prašymą rengti kokias nors varžybas. Būtų galima organizuoti pasaulio meistrų (senjorų) čempionatą. 

Pradėjus dirbti naujosios Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos žmonėms, perėmėme nekokį palikimą – federacija skendo skolose. Tačiau per porą metų sugebėjome išsivalyti ir jų atsikratyti. Viską susitvarkėme ir dabar norisi ramybės, pagrindinį dėmesį skirti sportininkų meistriškumui kelti. 

Kiek tikitės parengti olimpiečių Rio de Žaneirui?

Nors atranka sudėtinga ir sunki, tikiuosi, kad olimpiečiais taps šeši sportininkai. Kelialapius turėtų iškovoti Jevgenijus Šuklinas, Ričardas Nekrošius ir Andrejus Olijnikas, Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas bei Ignas Navakauskas.
 

Kanojų irklavimas – sunki, nemoteriška rungtis. Vis dėlto jeigu jos norima – neuždrausi. Mūsų kanojininkėms norisi pasakyti: parodykite, ką galite, ir mes jums padėsime. Mes turime tikrai nemažą savo rinktinę ir ją reikia išlaikyti.

 

Šio sezono atradimas – H. Žustautas. 

R. Petrukanecas tiki, kad Rio de Žaneire gali varžytis šeši Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai.