Nesėkmės ne gniuždo, o grūdina

19-mečio Luko Mugevičiaus iš vėžių neišmuša ir ilgos pralaimėjimų serijos. Užsispyręs ir kryptingai tikslo siekiantis Lietuvos teniso talentas kyla ATP reitingo laipteliais. Po puikaus pasirodymo Vilniuje vykusiame Prezidento taurės turnyre, kuriame pateko į finalą, lietuvis geriausių pasaulio tenisininkų rikiuotėje pakilo į 797-ąją vietą. Tai aukščiausia jo pozicija. Dabar L.Mugevičius yra 818-oji pasaulio raketė.

Šiandien prasidedančiame Daviso taurės mače su Bosnijos ir Hercegovinos rinktine L.Mugevičius gins Lietuvos garbę dvejetų akistatoje.
 

L. Mugevičių kalbino laikraštis „Sportas“.

Mane įkvepia, kai žaidimą stebi savi žmonės. Kai baigiasi jėgos, atsiranda papildomos energijos. Tada kokybiškiau žaisti padeda ir suvokimas, kad sirgaliai atėjo dėl manęs. Taip, mačo pradžioje dažnai jaudinuosi, bet greitai persilaužiu ir pradedu mėgautis tenisu. Gerą pasirodymą lėmė ir tai, kad aš būdamas Lietuvoje nuolat treniruojuosi grunto aikštelėje Bernardinų sodo aikštyne. Už sudaromas puikias sąlygas noriu padėkoti Vilniaus teniso akademijai.
 

Ko gero, taip.
 

Pirmiausia žaidimą prie tinklo. Kol kas nelabai pasitikiu savimi tokiose situacijose. Be to, reikia gerinti pirmo padavimo tikslumą. Kartais jis siekia 70 proc., o neretai – tik 40. Gal dėl patirties stokos. Sieksiu, kad tikslumas visada būtų 60–70 procentų.
 

Sunku pasakyti, bet, manau, kad mano stiprybė – žaidimo įvairovė. Nemažai mačų esu laimėjęs „galva“.
 

Kol kas konkrečių tikslų neturiu. Tiesiog stengiuosi laimėti kiekvieną dvikovą. Žinoma, pasvajoju. Juk, ko gero, dauguma jaunų futbolininkų taip pat svajoja žasti „Barcelona“ ar kurioje kitoje garsioje komandoje.
 

Apie šešias valandas. Du kartus darbuojuosi aikštyne, kartą vyksta fizinio pasirengimo treniruotė. Sportuoju ir savaitgaliais.
 

Ne. Aš mėgaujuosi tenisu, man labai patinka ši sporto šaka.


 

Sutinku, kad tai sunku. Adaptacija trunka maždaug trejus metus. Reikia susitaikyti su dažnais pralaimėjimais. Juk visą laiką tenka žaisti su vyresniais varžovais įvairių turnyrų atrankos etapuose. Ypač sudėtinga patekti į aukštesnio lygio turnyrų pagrindines varžybas. Tada beveik nepavyksta užsidirbti pinigų. Prieš keletą mėnesių pralaimėjau gal aštuonis mačus iš eilės. Tam turėjo įtakos ir pėdos, kirkšnies traumos, ligos. Sunku būna po tokios ilgos nesėkmių virtinės, bet man tada atsiranda dar didesnis noras treniruotis. Aišku, kai kurie jauni žaidėjai palūžta psichologiškai, dalis net meta tenisą.
 

Esu nugalėjęs Artiomą Smirnovą iš Ukrainos, jis yra trečiajame šimtuke.
 

Labai gerai, kad mane treniruoja tėtis. Jis visada griežtas. Tai didelis pliusas. Aš šimtu procentų juo pasitikiu. Pasitaiko, kad prieštarauju tėčiui, būna ir nedidelių konfliktų, tačiau tai neišvengiama. Manau, kad jis aukšto lygio specialistas. Jokio kito trenerio man nereikia.
 

Ne. Tai yra problema. Vilniuje dažnai trūksta partnerių. Dėl to kartais pasikviečiame baltarusių, nuvykstame į Estiją. Kai nėra išeities, kartais treniruojuosi ir su Lina Stančiūte. Laurynas Grigelis, su kuriuo bendraujame, kviečia mane pasportuoti į Italiją, bet itin sudėtinga ten ištrūkti dėl varžybų tvarkaraščio. Kai nuvykstu į turnyrus, tokių problemų nelieka. Tada treniruojuosi su varžybų dalyviais.
 

Novako Djokovičiaus, Rogerio Federerio, Gaelio Monfilso, Aleksandro Dolgopolovo.
 

Laisvalaikio beveik nelieka. Po trijų treniruočių per dieną jau nieko nesinori. Šiaip man patinka susitikti su draugais, nueiti į kiną, baseiną, pažaisti biliardą, pasivaikščioti mieste. Labai retai būna, tarkim, dvi laisvos dienos nuo teniso. Tada atsiranda keistas jausmas, kartais net nežinau ką veikti.
 

Per mėnesį maždaug savaitę būnu Lietuvoje, o tris – svetur. Neskaičiavau, kiek šalių aplankiau. Esu pabuvojęs visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą (juokiasi).
 

Sunku pasakyti, daug šalių patiko. Pavyzdžiui, labai įsiminė Portugalija, jos sostinė Lisabona, kur žaidėme Daviso taurės varžybas.
 

Kalbu angliškai, rusiškai. Dar labai noriu išmokti ispanų ir prancūzų kalbų.
 

Šiemet Vilniuje baigiau mokyklą. Norėčiau stoti į aukštąją, bet dar nežinau, kada tai padarysiu. Gal šiemet. Turbūt rinksiuosi psichologiją arba sporto vadybą, o gal ir kūno kultūrą. Visi šie dalykai man patinka.