Mokykloje versdavo raudonuoti tėvus

Po ketverių metų klajonių po pajėgiausias Lietuvos ir užsienio šalių krepšinio ekipas į gimtąją Klaipėdą sugrįžusi Marina Solopova džiaugiasi apsivilkusi Klaipėdos "Fortūnos" ekipos marškinėlius. Tikimasi, kad 24-erių žaidėja bus viena iš ekipos lyderių bei padės fortūnietėms garbingai dalyvauti Europos taurės varžybose.

Tai viena tituluočiausių "Fortūnos" žaidėjų, skambius laurus skinanti nuo paauglystės: 2006 metais ji džiaugėsi iškovotais Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionato bronzos medaliais, 2008 metais tapo Europos jaunių (iki 18 metų) čempione.

M. Solopova, būdama vos 16 metų, jau debiutavo Klaipėdos "Lemminkainen" moterų krepšinio ekipoje ir čia sėkmingai rungtyniavo ketverius metus. Vėliau ji vilkėjo Kauno "VIČI-Aisčių", Vilniaus "Kibirkšties-VIČI", Košicės "Good Angels" (Slovakija), "Hainaut Basket" (Prancūzija), "Edremit Belediyesi" ir Izmiro "Konak" (Turkija) ekipų marškinėlius.

M. Solopovos patirtis - didžiulė: ji gali pasigirti Lietuvos ir Baltijos krepšinio (BWBL) lygų čempionės titulais, yra rungtyniavusi ne tik Europos taurės, bet ir prestižiškiausiame moterų krepšinio krepšinio klubų turnyre - Eurolygoje, atstovavo Lietuvos moterų rinktinei.

Pražiopsojo lėktuvą

Profesionalės karjerą pradėjai Klaipėdos "Lemminkainen" ekipoje (dabar - "Fortūna"). Kas paskatino vėl sugrįžti į gimtojo miesto komandą? 

Susidėjo labai daug aplinkybių. Turbūt didžiausia iš jų - šeima... Be to, "Fortūnos" prezidentė ir trenerė Ramunė Kumpienė pasiūlė geras sąlygas, tad nusprendžiau likti Klaipėdoje.

Paskutinį kartą Klaipėdos ekipos marškinėlius vilkėjai 2010 metais. Ar nuo to laiko, Tavo akimis, labai pasikeitė klubo struktūra, vadyba, kolektyvas?

Kolektyvas labai pasikeitė... Komandoje - daug jaunų žaidėjų, auginamos jaunos talentingos krepšininkės. Visa kita liko taip pat. Klaipėdos komandai visuomet buvo keliami aukščiausi tikslai.

Pačiai teko atstovauti Kauno "VIČI-Aisčių", Vilniaus "Kibirkšties-VIČI" ekipoms, taip pat  bandei legionierės duonos Košicės "Good Angels" (Slovakija), "Hainaut Basket" (Prancūzija), "Edremit Belediyesi" ir Izmiro "Konak" (Turkija) komandose. Kurioje ekipoje rungtyniauti buvo maloniausia?

Sunku išskirti vieną komandą, nes kiekviena jų - skirtinga. Visos komandos, kuriose rungtyniavau, mano gyvenime paliko neišdildomų įspūdžių. Man asmeniškai maloniausiai yra žaisti Lietuvoje.

Papasakok, kokia yra ta legionierės duona?

Legionierės duona nėra lengva. Užsienyje tavimi niekas nesirūpina taip, kaip Lietuvoje. Užsieniečiams svarbu, kad žaistum, rinktum taškus, būtum naudinga, o visa kita - tavo rūpestis. 

Atstovavai Turkijos ir Prancūzijos komandoms. Galbūt išmokai šių šalių kalbas?

Prancūzijoje lankiau kalbos kursus, bet pritrūkau kantrybės ir mečiau. Turkų kalba man daug lengvesnė, nei prancūzų. Jei būčiau lankiusi turkų kalbos kursus, būčiau gal daugiau išmokusi. Tiek Prancūzijoje, tiek Turkijoje komandos draugės visų pirma išmokydavo mane keiksmažodžių, o kalbos pagrindų - tik vėliau (juokiasi. - Autor. past.).

Kokių linksmų nuotykių patyrei per sportinę karjerą?

Jų buvo daug, tačiau turbūt linksmiausias nuotykis buvo patirtas Prancūzijoje. Mes turėjome skristi į varžybas, į Nicą. Laukėme oro uoste lėktuvo... Mus visada pakviesdavo klubo vadybininkas, tačiau tąkart pamiršo ir mes sau ramiai laukėme. Vėliau jis paskambino komandos draugei ir paklausė: kur mes esame. Tačiau į lėktuvą lipti jau buvo per vėlu, lėktuvo durys jau buvo užvertos. Oro uoste liko 70 procentų komandos... Tai buvo Velykų metas ir gauti kito lėktuvo bilietų nebuvo įmanoma. Mums dar pasisekė, kad gavome paskutinius tos dienos traukinio bilietus į Nicą, kelionė užtruko visą naktį, atvykome tiesiai į varžybas.

Tarp pretendenčių - į WNBA

Krepšinio paslapčių mokeisi Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokykloje pas trenerę Ramunę Kumpienę. Kaip atsitiko, kad tapai krepšininke?

Atvirai pasakius, visada svajojau tapti futbolininke, nes mano tėtis žaidė futbolą ir tik dėl kelio traumos buvo priverstas baigti futbolininko karjerą. Tėtis futbolo lankyti man neleido, nes tai, anot jo, pavojingas sportas. Septynerius metus lankiau šachmatų būrelį, vėliau dvejus metus - laivų modeliavimo būrelį. Neklauskite, kodėl tai lankiau (juokiasi. - Autor. past.).

Krepšinis mano gyvenime atsirado netikėtai. Kieme žaidžiau su draugu krepšinį ir pamačiau, kad kažkokia moteris eina per žolyną link manęs, dar pamąsčiau: ko ši moteris gali iš manęs norėti. O ten buvo pirmoji mano krepšinio trenerė ir dabartinė "Fortūnos" prezidentė Ramunė Kumpienė. Ji mane pakvietė lankyti krepšinį. Vėliau paaiškėjo, kad mes gyvenome viename kieme.

2006 metais  džiaugeisi iškovotais Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionato bronzos medaliais, 2008 metais tapai Europos jaunių (iki 18 metų) čempione, taip pat gali pasigirti Lietuvos ir Baltijos krepšinio (BWBL) lygų čempionės titulais. Koks titulas Tau pats svarbiausias?

Manau, kad Europos jaunių čempionės titulas. Tai buvo vienas pirmųjų mano titulų, atstovaujant Lietuvai. Prie šio titulo aš prisidėjau savo žaidimu. 

Esi patyrusi žaidėja: rungtyniavai ne tik Europos taurės, bet ir prestižiškiausiame moterų krepšinio krepšinio klubų turnyre - Eurolygoje. Koks jausmas varžytis tarp pačių pajėgiausių Europos krepšininkių?

Jausmas išties geras. Sunku tai nusakyti žodžiais.

2010 metais buvai įtrauką į moterų NBA naujokių biržos šaukimo sąrašą (WNBA), tačiau savo pavardės WNBA loterijoje neišgirdai. Galbūt patekti į WNB yra didžiausia Tavo svajonė?

Na tokios svajonės nebeturiu.. Gal, kai buvau jauna, tai buvo svajonė žaisti WNBA, tačiau, bėgant laikui, svajonės keičiasi. 



Širdis - neužkariauta

Šiemet "Fortūna" po pertraukos kovos Europos taurės varžybose. Šiame turnyre grumsitės C grupėje su Maskvos srities "Sparta&K" (Rusija), Mersino "Buyuksehir Belediye" ir "Orduspor" (abu Turkija) klubais. Kaip vertinate būsimas varžoves?

Pogrupis nėra lengvas, bet su kuo jau burtai suvedė, su tuo ir teks kovoti. Mano ambicijos ir tikslai - tik aukščiausi. Kur aš tik rungtyniauju, keliu sau aukščiausius tikslus.

Ar turi kokį augintinį?

Ne neturiu, tačiau planuoju įsigyti Maltos bišoną. 

Ką dar veiki be sporto? Papasakok, kaip atsipalaiduoji po įtemptų varžybų? Kaip leidi laisvalaikį? Ar turi kokių išskirtinių pomėgių?

Sezono metu labai jau daug nenuveiksi... Juk kasdien tenka treniruotis po du kartus per dieną. Po rungtynių dažniausiai žiūriu serialus, filmus, skaitau knygas. Tiesiog ištiesiu kojas ir tokiu būdu ilsiuosi. 

Ar turi širdies draugą? Ar krepšinio mėgėjai dar gali užkariauti Tavo širdį?

Širdies draugo neturiu, tad mano širdis laisva.

Ar po treniruočių spėji pasisukioti virtuvėje ir nustebinti šeimos narius ar draugus kokiais iš skirtiniais patiekalais? 

Nelabai spėju ir šiaip nesu mėgėja sukiotis prie puodų. Šeimos narius ir draugus nustebino tik tokiu atveju, jei gaminu (juokiasi. - Autor. past.).

Sportininkams traumos - įprastas reiškinys. Kokios traumos Tave kamavo ir ar tai labai atsiliepė sportinei karjerai?

Man labai nesėkmingi buvo 2013-ieji metai. Iš pradžių susižeidžiau kelį, vėliau - nugarą, o galiausiai buvau priversta gultis ant operacinės stalo - buvo atlikta pėdos operacija. Dėl to 2013 metais žaidžiau gana mažai. Reikia tai pamiršti, viskas jau praeityje... tikiuosi, kad panašūs metai nebepasikartos.

Įdomu, kokia Marina Solopova buvo vaikystėje, paauglystėje? Mokykloje buvai padykusi mergaitė, prikrėsdavai "šposų"? Tėvams prieš mokytojus netekdavo raudonuoti? 

Jokiems tėvams nelinkėčiau turėti tokio vaiko, koks aš buvau (juokiasi). Mano tėvai tikrai labai kentėjo. Tėtis vienais metais dėl mano „šposų“ mokykloje per savaitę lankydavosi mažiausiai tris kartus. Tėvams labai jau tekdavo raudonuoti, ypač per tėvų susirinkimus. Toks jausmas, kad mokykloje mane tiesiog traukdavo išdaigos. Kita vertus, ir iki šiol traukia... (juokiasi. Autor. past.).   

Vizitinė kortelė
Vardas: Marina
Pavardė: Solopova
Gimimo data: 1990 02 13.
Gimtasis miestas: Klaipėda.
Ūgis: 181 cm
Pėdos dydis: 42.
Pravardė tarp komandos draugių: Marė.
Pirmasis treneris: Ramunė Kumpienė.
Pirmasis klubas: "Lemmenkainen".
Kur žaidė: Kauno "VIČI-Aisčių", Vilniaus "Kibirkšties-VIČI", Košicės "Good Angels" (Slovakija), "Hainaut Basket" (Prancūzija), "Edremit Belediyesi" ir Izmiro "Konak" (Turkija) komandose.
Vairuojamas automobilis: Mazda.
Mėgstamiausias patiekalas: Sushi.
Gyvenimo kredo: "Kiekvienas šventasis turi praeitį ir kiekvienas nusidėjėlis turi ateitį".
Talentingiausias aktorius: Robert Downey.
Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: "Million dollar baby".
Geriausias rašytojas: Nicholas Sparks.
Įsimintiniausia knyga: Dan Brown'o "Da Vinčio kodas".
Mėgstamiausia muzikos grupė ar atlikėjas: Kanye West.
Labiausiai "vežantis" muzikos kūrinys: "Who gon stop me".
Krepšininkės (-o) idealas: Šarūnas Jasikevičius.
Svajonių šalis: Ispanija.
Idealios atostogos: pažintinė kelionė.
Niekada neišdrįstum... paimti į rankas gyvatę.
Didžiausia su krepšiniu susijusi svajonė: 2016 metais dalyvauti Rio de Žaneire vasaros olimpinėse žaidynėse.