Vilniaus tikslas - sporto gimnazija

Panevėžyje ir Šiauliuose jau veikia sporto vidurinės mokyklos. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tokių mokyklų Vyriausybės planuose iš viso yra numatytos penkios. Trečioji tokio profilio mokykla turėtų atsirasti Marijampolės regione, o dėl kitų dviejų kol kas vyksta diskusija. Jos, galbūt, bus atidarytos Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
 

Didelis premjero noras – kad tose sporto vidurinėse mokyklose būtų rengiami ne tik rekordininkai, būsimieji olimpiečiai, bet jose turi būti ir rimtai žiūrima į mokslą, nes be gerų žinių neišaugs ir didelio meistriškumo sportininkai. 
 

Kaip sporto vidurinės mokyklos problema sprendžiama Vilniuje, kuriame šiemet įvyko sporto mokyklų reorganizacija? Pasak Vilniaus savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojo Rito Vaiginao kartu reorganizuota ir visa miesto sporto sistema. 
 

„Prieš porą metų įkūrėme VŠĮ „Sveikas miestas“, kuriai savivaldybės sprendimu skirta 600 tūkst. Lt dotacija ir kuri organizuoja masinius sporto renginius, sporto muges, kviečia vilniečius mėgėjiškai sportuoti. Šioje sporto reorganizavimo grandinėje trūksta vieno kertinio dalyko – sporto gimnazijos. Šia linkme ir dirbame“, - sako R. Vaiginas. 

Į Fabijoniškių vidurinę mokyklą. Joje prieš porą metų renovavome stadioną ir šiandien mieste turime viena geriausių dirbtinės dangos futbolo aikštę, atitinkančią UEFA dviejų žvaigždučių arba antros kategorijos reikalavimus. 
 

Mokykla siekia gauti sporto gimnazijos statusą, intensyviai dirbame su Švietimo ir mokslo ministerija ir, manau, artimiausiu metu mes tą įsiteisinsime. Jeigu kalbėti švietimo terminais, tai būtų ilgoji gimnazija, t. y nuo pirmos iki dvyliktos arba nuo ketvirtos iki dvyliktos klasės, kurios būtų vienoje vietoje, o neišskirstytos į progimnaziją kaip pradinukai. 

Yra šioks toks neatitikimas su švietimo įstatymu, nes ilgųjų gimnazijų nėra numatyta arba tik išimties atveju ji gali būti. Mūsų noras – kad atsirastų ta sporto gimnazija, ir kad kiekvienoje amžiaus grupėje, tarkime, nuo ketvirtos klasės iki dvyliktos klasės, būtų po vieną specializuotą sporto klasę.  

Jeigu, sakykim,  ketvirtokų yra trys klasės, tai viena iš jų turėtų būti sporto. Ir taip – iki dvyliktos klasės. Šitas mūsų modelis skiriasi nuo jau atgaivintų ir jau veikiančių sporto gimnazijų Panevėžyje ir Šiauliuose, kurios grįžo į tą modelį, kuris veikė sovietiniais laikais: vaikai suvežami iš visų aplinkinių rajonų ir kartu gyvena viename bendrabutyje, mokosi vienoje mokykloje ir pagal atskirą grafiką treniruojasi. 

Vilnius nesiskundžia vaikų mažėjimu. Sostinėje vaikų ir gyventojų skaičius didėja, todėl nėra reikalo turėti atskirą bendrabutį mokiniams apgyvendinti. Mums labai patogu, kai vaikai gyvena pas tėvus šeimose ir yra jų prižiūrim, turi atskirą grafiką, lankydami mokyklą. Sporto gimnazijoje pagrindinis dėmesys specializuotų klasėse bus skiriamas kūno kultūrai ir sportui. 
 

Jeigu artimiausiu metu įgyvendinsime sporto gimnazijos statusą, būsime padarę didžiulį darbą, kuris nebuvo padarytas per visus 24 nepriklausomybės metus. Reformavome ir reorganizavome ne tik sporto mokyklas, bet ir visą Vilniaus sportą, todėl viliamės, kad Vilniaus Fabijoniškių vidurinė mokykla turėtų tapti sporto gimnazija.