V.Adamkus "Didžiuojuosi krepšininkais"

Lapkričio 3 d. 88-ąjį gimtadienį švęsiantis prezidentas Valdas Adamkus jaučiasi gerai, susitikinėja su Lietuvos žmonėmis, lankosi koncertuose, tačiau nesako, kad liga jau  galutinai nugalėta 

Labai įtempta V.Adamkui buvo rugsėjo 25-oji - septynios valandos be jokio atsikvėpimo. „Tai  nieko naujo. Yra dienų, kada atsigaunu, susitikinėju su žmonėmis, žiniasklaida, leidyklų atstovais, kurie rengia ne tik mano, bet ir bendruosius leidinius, kurių vienas kitas pasirodys. Daug žmonių kreipiasi pas mane įvairiais reikalais, norėdami pasikalbėti, išsiaiškinti. Kai kurie klausimai yra už mano kompetencijos ribų, todėl žmones stengiuosi nukreipti ten, kur tie klausimai gali būti sprendžiami. Tenka atlikti įvairaus pobūdžio darbus“, - sako buvęs šalies vadovas.   

Čia truputį per drąsiai pasakyta. Šiuo metu esu išleistas iš ligoninės. Visi duomenys, kurie yra čia tikrinti ir tartasi su gydytojų konsiliumu, yra išsiųsti į Čikagos universiteto medicinos centrą, taip pat į ligoninę ir kiekvieną dieną laukiame jų vertinimo ir rekomendacijų. 

Liga nėra nugalėta, laukiame patarimų, koks turėtų būti kitas žingsnis. Aš pats, žinoma, jaučiuosi gerai, nėra jokių skausmų, tačiau vienintelis trūkumas yra tas, kad sunku lipti laiptais. Tikiuosi, kad viskas krypsta į gerąją pusę, bet pati liga dar nėra galutinai nugalėta. 

Būtų galima su tuo sutikti. Visų pirmiausiai noriu padėkoti už tą dėmesį, profesionalumą ir nuoširdumą Lietuvos medikams ir visam medicinos personalui, Santariškių klinikoms ir ypatingai mano asmeniniam gydytojui Remigijui Nargėlai už tikrai neišpasakytai didelį rūpestį, bandant man padėti nugalėti tą ligą. 
 

Kai baigėsi chemoterapijos pilnas kursas, pirminiai gydytojų įspėjimai, kad gali atsirasti įvairūs sunkumai, šalutiniai sveikatos poveikiai, nepasitvirtino. Tai nudžiugino ne tik mane, bet ir mane prižiūrinčius gydytojus. Jie net kalbėjo, jog nusistatymas kovoti, nepasiduoti lėmė, kad, galima sakyti,  pusė ligos yra nugalėta.        

Reikės pasižiūrėti, kokius turiu įrašus ir, jeigu reikės, juos papildysiu. Tuos dienoraščius, savo užrašus jau pradėsiu skaityti. Be abejo, ten paminėtos Londono olimpinės žaidynės. 
 

Noriu pasveikinti Lietuvos krepšininkus, aš jais didžiuojuosi. Pasaulyje būti ketvirtiems – didelis pasiekimas. Stebėjau visas rungtynes. Labiausiai išgyvenau mūsų krepšininkų pralaimėjimą prancūzams kovojant dėl bronzos medalių. Iki paskutinės sekundės mintyse žaidžiau kartu su jais ir tikėjau pergale. Nors ir pralaimėjome, bet, mano akimis, pagal žaidimą, kovingumą su prancūzais turėtume dalintis bronzos medaliais. Didžiuojuosi mūsų krepšininkais ir jų pasiekimu, linkiu jiems ir toliau eiti tuo keliu. Ypatingai dabar, kai, manau, dar didesnis dėmesys yra nukreiptas į jaunąją kartą. Žiūrint į prasidėjusį naująjį  LKL sezoną, nauji, jauni veidai labai daug ką žada ateičiai. Sujungus vyesnių krepšininkų patirtį su jaunųjų žaidėjų talentu, esu tvirtai įsitikinęs, kad turime šviesią krepšinio ateitį – ir toliau būsime favoritais per pačias svarbiausias metų varžybas.           

Mano akyse, jis yra gerai nusiimantis, vertingas krepšinio treneris. Spaudoje pasirodė įvairūs komentarai, kaip jis vadovavo mūsų komandai per šiemetinį pasaulio čempionatą. Vieni buvo teigiami, kiti neigiami. Manau, kad Jonas Kazlauskas - vienas pirmaujančių Lietuvos trenerių ir linkiu jo vadovaujamai rinktinei  per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes kuo didžiausios sėkmės, su jaunais žaidėjais patekti į prizininkų gretas. 
 

Kalbos nėra – taip. Jis tvirtėja, vis geriau jaučiasi savo pozicijoje. Bet, kaip aš visuomet sakau, tobulėjimui nėra ribų. Esu tikras, kad jam dar vieną sezonas NBA, nors čia žaidimo stilius yra kitoks, nei Europos, padės dar pažengti į priekį ir tikrai turėsime iškilų krepšininką, kokie buvo Modestas Paulauskas, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, kiti garsiausi krepšinio lietuviai.
 

Jonas Valančiūnas yra to lygio krepšininkas, labai talentingas, tiktai jam dar trūksta daugiau patirties, kurią jis įgis žaisdamas NBA. 

 

Laikausi savo nuomonės: fizinis lavinimas mūsų mokyklose, gimnazijose  yra apleistas. Tai sritis, kur galima daug ką tobulinti, nes tolesnis žingsnis universitetuose rodo, Lietuva su savo mokyklomis ir bendromis mokymo sistemomis net negali patekti į pirmąjį šimtuką. 
 

Grįžtant prie fizinio auklėjimo pamokų, tai mes tikrai esame labai atsilikę. Švietimo ir  mokslo reformoje reikia neužmiršti ir tokio svarbaus jaunimo ugdyme - fizinio auklėjimo. Mūsų jaunimas turi augti sveikas ir stiprus. 

Man jokių abejonių nekyla – plaukikė Rūta Meilutytė, kurios pasiekimai ir rekordai  yra pasaulinio masto. Rūtos pasiekimai tarptautinėse varžybose ją tikrai išskiria labai toli į priekį. Ji antrus metus iš eilės turėtų būti išrinkta geriausia 2014 m. Lietuvos sportininke.  

 

Tai, žinoma, ne man atsakyti. Galiu tik padėkoti Lietuvos žmonėms už man rodomą pasitikėjimą. Kas nulemia jų palankumą man, galiu spėti – mano nuolatinis, nuoširdus rūpinamasis Lietuvos reikalais per 10 metų. Galiu pasididžiuoti, jog per mano visą laikotarpį, atliekant man patikėtas pareigas, nusikaltimų, išnaudojimų ar pasinaudojimų savo pozicija kokiems nors asmeniniams tikslams nesu padaręs. 
 

Manau, kad žmonės tą vertina. Ypač dabar, aki kone kiekvieną dieną matome savanaudiškus pasinaudojimus tarnybine padėtimi, o tai mažina tų žmonių, iš kurių tikimasi daug daugiau, pasitikėjimą ir autoritetą.