Svarbiausias uždavinys - išsaugoti trenerius

Pasaulio kurčiųjų jaunimo (iki 21 metų) krepšinio čempionatas šiemet vyko pirmą kartą. Pirmenybėse, kurios birželio 23 - liepos 3 d. buvo surengtos Lenkijoje, sėkmingai pasirodė ir abi Lietuvos ritnkinės – tiek mergino, tiek vaikinai Lietuvai pelnė sidabro medalius.
 

„Pagal meistriškumo lygį galėtume žaisti Nacionalinėje krepšinio lygoje. Mūsų jaunimo rinktinėje yra trys žaidėjai, kurie kartu su suaugusiųjų rinktine pakviesti ruoštis kitų metų pasaulio čempionatui“, - apie kurčiųjų vaikinų jaunimo rinktinę kalbėjo šios komandos strategas Algirdas Jurkša.
 

„Komandos pasirodymu Lenkijoje likau patenkintas. Sunkiausias buvo pusfinalis, kur žaidėme su labai ambicinga Venesuelos komanda. Antroje rungtynių pusėje įkritome į duobę, likus žaisti trims minutėms atsilikinėjome dešimt taškų, bet radome sprendimą – neutralizavome Venesuelos lyderį ir tą susitikimą sugebėjome laimėti trimis taškais.
 

Finalo dieną, per rytinę treniruotę vienas mūsų lyderių patyrė traumą. Žinojome, kad žaisti finalo rungtynių su Amerika jis nebegalės. Pradžia buvo gera, pirmavome penkiais dešimt taškų, bet antrame kėlinyje pasipylė klaidos, praradome persvarą. Po pertraukos netekome dar vieno lyderio, kuris susirinko penkias pražangas. Pralaimėjimas Amerikai penkiais taškais – dėsningas. Pagrindinės priežastys: minėtos dviejų lyderių netektys ir prastas baudų pataikymas, mat iš 29 baudų pataikėme tik 14.
 

Nebuvome labai nusiminę, tik norėjosi daugiau. Šios komandos vidurkis 19,5 metų, o jauniausi krepšininkai gimę 1992 metais. Po ketverių metų antrasis pasaulio jaunimo čempionatas vyks Venesueloje. Ten dalyvaus 1993 m. gimę krepšininkai, nuo rudens pradėsime komplektuoti šią komandą“, - sakė A.Jurkša.
 

Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto generalinis sekretorius bei merginų rinktinės vadovas Marius Minkevičius sako, jog viena didžiausių vertybių kurčiųjų krepšinyje – treneriai, kuriuos surasti yra labai sunku.
 

Kokios aktualiausios problemos kurčiųjų krepšinyje?, - paklausėme M.Minkevičiaus.
Pati aktualiausia problema – trenerių darbo apmokėjimas. Treneriai dirba visuomeniniais pagrindais, jie už darbą rinktinėje nieko negauna, suteikiame tik maitinimą. Dabar turime labai gerus trenerius ir juos išsaugoti yra pagrindinis mūsų uždavinys. Tai – Algirdas Jurkša ir Algimantas Šatas, vyrų ir vaikinų rinktinių treneriai, bei Remigijus Balaišis ir Žilvinas Aleksandravičius, moterų ir merginų rinktinių treneriai. Juos žūtbūt reikia išsaugoti, nes šiandien juos pakeisti galinčių trenerių tiesiog nėra. Jie ir gestus moka, ir tiesiogiai bendrauja su pačiais sportininkais – tai didelis privalumas.

Aišku, kita problema – finansavimas. Šiais metais dar pavyko viską susiplanuoti, išvažiuoti į varžybas, suorganizuoti stovyklas, bet nežinome, kas laukia ateity. Kalbama, kad finansavimas dar mažės, todėl bijome, kad nukentės rezultatai.
 

Šiemet dar nenukentėjo?
Šiemet pasisekė, nes jaunimo pasaulio čempionatas vyko Lenkijoje. Kelionė brangiai nekainavo, gyvenome kurčiųjų bendrabutyje. Dėka pigių sąlygų, galima sakyti, normaliai ir sudalyvavome. Treniruočių stovyklas irgi rengėme – Kaune, Varėnoje, kur už nakvynę mokame po 10-20 litų, maitinimą 25-30 litų. Tokiomis sąlygomis ir ruošėmės.



Kokios stipriosios Lietuvos jaunimo rinktinių pusės, lyginant su kitų šalių komandomis?
Manau, medalius lėmė komandinis žaidimas. Geras komandinis susižaidimas. Kitos komandos galbūt atrodė geriau fiziškai pasiruošę, bet daug ką lėmė komandinis žaidimas. Tai trenerių nuopelnas.
 

Galima išskirti lyderius?
Vaikinų rinktinėje labai stabiliai žaidė Romas Meškinis, vidurio puolėjas Andrejus Zenevičius, taip pat startinio penketo žaidėjai Karolis Bireta, kuris pateko į čempionato simbolinį penketuką, įžaidėjas Andrius Kudirka bei Gediminas Žukas. Šie žmonės, galima sakyti, vedė komandą.
 

Merginų rinktinėje taip pat galėčiau išskirti visą penketuką. Ypatingai išskirčiau Jurgitą Šegždaitę, kuri gavo net tris čempionato prizus – daugiausia rezultatyvių perdavimų atlikusios žaidėjos prizą, į turnyro simbolinį penketuką patekusios žaidėjos prizą ir geriausios gynėjos prizą. Taip pat Gražiną Jočytę, kuri taip pat pateko į simbolinį penketuką, ir Gabrielę Valaitytę, mūsų pagrindinę vidurio puolėją.
 

Ar sunku kurčiuosius sudominti krepšiniu?
Vaikinus lengviau. Jie patys veržiasi į sportą, ypač į krepšinį. Su merginomis – sunkiau. Kodėl? Paklauskime sveikųjų – kodėl moterų komandų yra mažiau, kodėl mergaitės mažiau sportuoja? Joms, matyt, rūpi kiti dalykai, yra kiti poreikiai.
 

Kokie kurčiųjų krepšinio rinktinių ateities planai?
Kitąmet dalyvausime pasaulio vyrų ir moterų čempionate Palermo mieste, Italijoje. 2012 m. vyks Europos čempionatas Turkijoje, o 2013 m. kurčiųjų olimpinės žaidynes Atėnuose, Graikijoje – svarbiausias renginys kurčiųjų sporte. Jaunimo čempionate įsitikinome, kad turime sportininkų, ateity galėsiančių pakeisti dabartinius suaugusiųjų rinktinių narius. Pamainą turime, nors kol kas meistriškumo skirtumas tarp suaugusiųjų ir jaunimo rinktinių yra didelis.

* * *

Lietuvos kurčiųjų vaikinų jaunimo (U-21) krepšinio rinktinė: Karolis Bireta, Deividas Gindriūnas, Ryšardas Gripinskis, Edvinas Kriūnas, Eimantas Krukonis, Andrius Kudirka, Romas Meškinis, Paulius Orda, Lukas Pečiulis, Andrej Zenevič, Gediminas Žukas, treneris Algirdas Jurkša, treneris Algimantas Šatas, masažuotojas Kazimieras Jasnauskas, komandos vadovas Aleksas Jasiūnas.

Lietuvos kurčiųjų merginų jaunimo (U-21) krepšinio rinktinė: Ramunė Eskertaitė, Eimutė Gindriūnaitė, Jurgita Jankutė, Aurelija Janušytė, Gražina Jočytė, Aurelija Kožiūraitė, Gintarė Lesmanavičiūtė, Jurgita Šegždaitė, Brigita Šekurovaitė, Gabrielė Valaitytė, vyriausiasis treneris Remigijus Balaišis, treneris Žilvinas Aleksandravičius, masažuotojas Modestas Paulauskas, komandos vadovas Marius Minkevičius.