Problemų yra, bet jos išsprendžiamos

Prieš tris mėnesius Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi tapęs Edis Urbanavičius džiaugiasi, kad intensyvus darbas jau padėjo išryškinti didžiausias problemas, o kai kurias ir išspręsti. Bet prieš akis dar daug darbo.
 

Šiuo metu labai aktualus finansavimo klausimas, nes artėja nauji metai ir naujo biudžeto dalybos. Tiesa, pastaraisiais metais sportas neturėjo savo biudžeto – visi pinigai sporto šakų federacijų veiklai buvo skiriami iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšų.

„Šiuo metu nėra skaidrios ir aiškios sporto finansavimo sistemos. O nėra todėl, kad nėra sporto biudžeto. Yra tik fondo lėšos. Dabar naudojamos įvairios metodikos vertinant federacijų veiklą ir skirstant joms lėšas. Bet integruoti tai į fondo nuostatus nematau galimybės. Nes fondo paskirtis yra visiškai kita“, - teigė E. Urbanavičius.

Pasak KKSD vadovo, sistema buvo sujaukta, kai krizės metais neliko sporto biudžėto, o visas valstybės skirtas lėšas sporto federacijoms nuspręsta skirstyti per fondą: „Tai yra nemaža problema. Dabar negalėdami turėti aiškių kriterijų, negalime parodyti federacijos, kaip įvertiname jų veiklą. Tad įsipareigojome, kad kitų metų pradžioje pateiksime galimų biudžeto lėšų skirstymo projektą ir pakviesime jį aptarti fedearcijas, asocijuotas struktūras. Kam tai daryti, kai nėra biudžeto? Tikiuosi, kad biudžetas atsiras. Seime jau pasakėme Jaunimo ir sporto reikalų komisijai, ten išgirdo. Tikiuosi, kad išgirs ir Vyriausybė ir rasime sprendimus, kaip suformuoti sporto biudžetą. Ir kaip skaidriai finansuoti federacijas, kad fondas liktų ta struktūra, kuri galėtų įgyvendinti savo prigimtį ir jo lėšomis būtų finansuojami svarbūs projektai Lietuvoje, bet ne federacijų veikla. Artimiausiu metu per susitikimą su premjeru turėtume aptarti šiuos dalykus.“
 

Siekiama suformuoti 10-12 mln. litų sporto biudžetą – tokia suma būtų skiriama tiesioginei sporto šakų federacijų veiklai finansuoti. O per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą įvairiems tiksliniams projektams būtų išdalinta apie 20 mln. litų. 

Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą fondo lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 
 

E.Urbanavičiaus dienotvarkėje įvairių susitikimų yra kiekvieną dieną, nes vos tapęs KKSD vadovu jis sakė, kad svarbiausia – kuo geriau susipažinti su situacija betarpiškai bendraujant su sporto visuomene.
 

Per šiuos susitikimus departamento generalinis direktorius pabrėžė, kad ir pats KKSD neturėtų, kaip buvo akcentuojama anksčiau, rūpintis daugiausia dideliu sportiniu meistriškumu:.

„Man atrodo, rekia daugiau dėmesio rodyti fiziniam aktyvumui, dalyvavimui sporto visiems veikloje. Yra tam tikra atskirtis tarp federacijų ir šio judėjimo.  Pakvietėme federacijas dalyvauti šiame procese. Federacijos turi kreipti dėmesį ir sportui visiems, ir bendradarbiauti su savivaldybėmis. Juk būtent federacija atsakinga už visą sporto šakos vystymą, plėtrą. Tiek ir už masinį sportą, tiek už didelį sportinį meistriškumą. Savivaldybės, bendradarbiaudamos su federacijomis, irgi turėtų nepamiršti tiek masiškumo, tiek meistriškumo.
 

Bendradarbiavimą skatiname ir dėl lėšų. Beveik pusę Lietuvos sporto biudžeto galėtume rasti savivaldybėse. 240 mln. litų  iš savivaldybių biudžetų skiriamos sportui plačiąja prasme.  KKSD, kaip struktūra, šioje sitiacijoje turėtų rodyti  aktyvumą. Nes savivaldybės kryptys visose srityse, tarp jų ir sporto, negali skirtis nuo valstybės numatytų,“ – aiškino E.Urbanavičius.
 

KKSD vadovo nuomone, departamentas  iki šiol neužima deramos pozicijos valstybės struktūroje kaip sporto koordinatorius, pagrindinė institucija, kuri būtų vedlys tiek įgyvendinant Vyriausybės ir Seimo programas, tiek formuojant naujas kyptis.
 

Anot E.Urbanavičiaus, susitikimai su sporto šakų federacijų, savivaldybių sporto padalinių vadovais pasiteisino, todėl bus rengiami ir toliau – susitarta susitikti kartą arba du per metus. 

Dar viena naujovė – didesnis dėmesys sportininkams, iškovojusiems aukštas vietas įvairaus lygio ir amžiaus tarptautinėse varžybose. „Stengiamės, kad kai tik sportininkai ką nors laimi, kuo greičiau juos kartu su federacijų atstovais pasikviesti, pasikalbėti, apdovanoti. Išklausome pageidavimus, problemas“, - pasakojo KKSD generalinis direktorius.
 

Rugsėjį KKSD pasirašė konvenciją prieš manipuliavimą sporto varžybų rezultatais. 
 

Taip pat Lietuva tapo Europos Tarybos padalinio, dirbančio sporto klausimais (EPAS), nare.

Netrukus planuojama sukurti Sporto mokslo tarybą. Tai nebūtų formalus darinys, o daugiau konsultacinio pobūdžio sporto mokslo asmenų grupė. 

Rugsėjo 1-ąją Panevėžyje ir Šiauliuose atidarytos sporto vidurinės mokyklos. Tačiau, E.Urbanavičiaus teigimu, tokių švietimo įstaigų plėtros perspektyvos artimiausiose ateityje nesimato: „Todėl teiksime Vyriausybei siūlymus, kaip galima būtų vystyti tą plėtrą, jei valstybės lėšų jai nėra numatyta.“

Departamento vadovo nuomone, labai svarbu siekti glaudesnio bendradarbiavimo su Švietimo ir mokslo ministerija. Ypač įgyvendinant įstatymiškai numatytos trečios savaitinės kūno kultūros pamokos atsiradimą visų mokyklų tvarkaraštyje. Daugumoje mokyklų to nėra.
 

Svarstoma galimybė peržiūrėti kūno kultūros pamokų programas, mokytojų rengimo metodiką. 

„Naujovės, technologijos ateina į visas sritis. Sporte jų labai daug. Laikas jas įgyvendinti ne tik rengiant aukšto meistriškumo sportininkus, bet ir bendrojo lavinimo mokyklose. Kalbėjomės ir su moksleiviais. Klausėme, kodėl nepatrauklios kūno kultūros pamokos. Arba kodėl studentai nenori sportuoti universitete. Atsakymas bendras – nesusiformuoja kultūra. Nes pamokos mokykloje neįdomios, mokytojai nėra autoritetai, prastos sąlygos, nėra kur nusiprausti, nepritaikyta programa prie individualių gebėjimų, labai siauras sporto šakų pasirinkimas. 
 

Bet juk jeigu mokytojas vyresnio amžiaus ar šiaip negali parodyti moksleiviams tam tikrų judesių, naudojant šiuolaikines technologijas jis tai gali pademonstruoti. 
 

Būtina programas orientuoti ir į valstybės prioritetus. Su prioretitinėmis sporto šakomis moksleiviai turėtų būti bent jau supažindinimi. O tam reikalingos ir priemonės. Tačiau juk nėra išleista nei vieno kūno kultūros vadovėlio. Tai nenormali situacija. Pavyzdžiui, jei nei vieno matematikos vadovėlio nebūtų? Dėl to ir pamoka praranda susidomėjimą, nes nieko nevyksta, vaikai nesudominami“, - sakė E. Urbanavičius.

Departamento generalinis direktorius džiaugėsi, kad dar šiemet bus dalinai atidarytas Druskininkų sportininkų rengimo ir reabilitacijos centras – duris atvers pagrindinė sporto salė. O kitąmet numatoma baigti ir antrą statybų etapą – atidaryti beveik visą kompleksą. Liktų neįrengti tik stadionas ir viešbutis.

Kalbėdamas apie sporto objektus, E.Urbanavičius atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybės juos labai noriai stato, tačiau panašios viena į kitą bazės ėmė atsirasti viena šalia kitos.
 

„Mažos savivaldybės bando suspėti su didelėmis ir turėti savo objektus. Gal tai prestižo reikalas? Nes panašios bazės atsiranda net 10 km atstumu viena nuo kitos. Reikėtų įvertinti objekto efektyvumą, nes kai kurie jų yra per dideli kai kurioms savivaldybėms. Ir gali atsirasti problema, kai šios bazės pradės konkuruoti dėl lankytojų. Dabar nei vienas objektas neišsilaiko savęs, juos dotuoja savivaldybės. Bet jei milijoniai objektai yra dotuojami didelėmis sumomis, tai mažesniems, pastatytiems tinkamose vietose, reikia tikrai nedidelių dotacijų. Labai geras pavyzdys – Ignalinos sporto centras, jis dotuojams tik 180 tūkst. litų per metus. Tokio tipo salės galėtų atsirasti šalia mokyklų. Nes reikia siekti, kad bazės būtų arčiau tų, kurie jomis galėtų naudotis – vaikų, jaunimo, bendruomenių. Tada būtų daug didesnis prieinamumas. Be to, šiose bazėse galima vykdyti ir varžybas, nes jos atitinka reikalavimus. Tada išlaikymo kaštai būtų tikrai mažesni. 
 

Reikia atsigręžti į šiuos objektus, o ne į daugiafunkces arenas. Žinoma, jei savivaldybė įvertina, kad ji bus pajėgi išlaikyti, našta neužgrius ant gyventojų pečių, nebus kreipiamasi į vyriausybę papildomų lėšų – kodėl ne?“, - svarstė E.Urbanavičius.