Tokijuje netrūko ir kuriozų

Prieš 50 metų pirmą sykį Azijos žemyne buvo surengtos Tokijo olimpinės žaidynės. 1964 m. spalio 10-24 d. degė olimpinė ugnis, viso pasaulio žvilgsniai buvo nukreipti į Tekančiosios saulės šalį. Iš Lietuvos į žaidynes SSRS rinktinės gretose keliavo 16 olimpiečių. 
 

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas spalio 30 d. į savo būstinę sukvietė ir pagerbė Tokijo olimpinių žaidynių dalyvius  - irkluotojus Antaną Bagdonavičių, Celestiną Jucį, Joną Motiejūną, Vytautą Briedį ir lengvaatlečius  Birutę Kalėdienę, Adolfą Aleksejūną, Kęstutį Orentą ir Antaną Vaupšą. Renginyje negalėjo dalyvauti po sunkios ligos sveikstantis Eugenijus Levickas. 

Deja, septynių sportininkų, dalyvavusių Tokijo žaidynėse  – irkluotojų Zigmo  Juknos, Povilo Liutkaičio, Juozapo Jagelavičiaus, Petro Karlos, Ričardo Vaitkevičiaus, boksininko Ričardo Tamulio ir  lengvaatlečio Adolfo Varanausko – jau nebėra tarp gyvųjų, jie buvo pagerbti tylos minute.

Olimpiečius pasveikino LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kuri šypsodamasi teigė, jog negalėjo sekti olimpiečių pasirodymo Japonijoje, nes, kai vyko olimpiada, ji dar nebuvo gimusi.

“Gerai žinau, kad Lietuvos sportininkams, norint tapti SSSRS rinktinės nariais,  reikėdavo būti visa galva aukštesniems už kitus sovietų sportininkus.  Jūs puikiai atstovavote Lietuvai, jeigu jūsų pelnyti taškai būtų buvę skaičiuojami kaip Lietuvos, būtumėte užėmę apie 30-ąją vietą komandų rikiuotėje”, - kalbėjo LTOK vadovė, kuri olimpiečiams įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prizus.

Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas prisiminė Lietuvos olimpinę istoriją nepriklausomybės ir sovietų okupacijos metais.

Tokijo olimpinių žaidynių dalyvius pasveikino ir Japonijos ambasadorė Lietuvoje Kazuko Shiraishi. “Gerai prisimenu Tokijo olimpines žaidynes, man ypač didelį įspūdį darė danguje dūmais išpiešti olimpiniai žiedai. Gaila, tačiau tada nemačiau Lietuvos vėliavos. Jūsų rezultatai Tokijuje buvo įspūdingi.  Po šešerių metų Tokijuje vėl vyks olimpinės žaidynės, Lietuvos sportininkams jose linkiu laimėti medalių. Palaukysiu juos iš visų jėgų”, - kalbėjo ambasadorė. 

Prisiminimais apie žaidynes pasidalijęs olimpinių žaidynių rekordininkas bėgant 3000 m su kliūtimis (8:31,8) A.Aleksejūnas prisipažino, kad jiems rūpėjo ne tik pasiekti gerus rezultatus, bet ir kuo geriau pažinti nežinomą šalį, kurią sovietmečiu nedaug kas galėjo aplankyti. Todėl nenuostabu, kad netrūko ir kuriozų. 

“Viešbutyje mes radome tris kimono ir nusprendėme jais apsivilkę išeiti į miestą. Einame, o į mus krypsta japonų žvilgsniai. Pasirodo, mes buvome apsirengę naktinius”, - šypsodamasis pasakojo A. Aleksejūnas. 

Tokijuje jis užėmė septintą vietą. Dbar olimpietis pripažįsta, jog galėjo pasirodyti ir geriau. “Tas olimpinis rekordas man gerokai apsuko galvą, nes per parengiamąjį bėgimą nugalėjau ne bet ką, o pasaulio rekordininką belgą Gastoną Roelantsą. Atidaviau labai daug jėgų, kurias reikėjo pataupyti, kaip darė belgas, kuris po poros dienos tapo olimpiniu čempionu. Tai buvo mano pirmosios ir paskutinėss olimpinės žaidynės. Tiesa, vėliau dar mačiau Miuncheno, Maskvos ir Barselonos olimpines žaidynes, tačiau jose buvau kaip turistas”, - įspūdžiais dalijosi A. Aleksejūnas. 
 

Romos olimpinis vesečempionas irkluotojas Antanas Bagdonavičius neslėpė, kad į Tokijų su aštuonvietės komandos vyrais jis vyko nugalėti, nes tą sezoną rungtyniavo tik pergalingai ir rekordiškai. Per kiekvienas varžybas įgula gerindavo trasos rekordus. Tačiau Tokijuje tarp 14 komandų aštuonvietė tebuvo penkta. 

“Mes buvome laikome neginčytinais favoritais laimėti aukso medalius. Deja … SSRS olimpinėje rinktinėje vyravo nuomonė: arba auksas, arba nieko. Buvome pavargę po Europos čempionato, kuris pareikalavo daug jėgų. Tas mūsų nežmoniškas startas Tokijo irklavimo kanale liko gera pamoka visam gyvenimui. Neapskaičiavome savo jėgų, kurios ėmė sekti, dar neįpusėjus distancijai. Mūsų irklavimo metodika nė kiek nesiskiria nuo šiandienos olimpiečių, kuriems padeda puikus specialistas iš Italijos. Tikrai tikiu, kad Lietuvos irkluotojai per 2016 metų olimpines žaidynes pagaliau pelnys ir aukso medalį, kurio nėra gausioje mūsų šalies irkluotojų aodovanojimų kolekcijoje”, - kalbėjo A. Bagdonavičius. 

 
Pagerbtuvių dalyviai ir svečiai LTOK būstinėje turėjo progą apžiūrėti Lietuvos kolekcininkų surinktus olimpinių žaidynių istorinius eksponatus, o LTOK kavinėje - Alfredo Pliadžio parengtą fotografijų parodą "Tokija 1964-2014".