Lyderis - visur, kur prisilietė

1933 m. liepos 16-ąją visa Lietuva laukė iš anapus Atlanto oro keliu sugrįžtančių tautiečių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno. Kauno aerodrome tūkstančiai susirinkusiųjų valandų valandas akimis ieškojo danguje pasirodančio juodo taškelio – Atlanto nugalėtojų orlaivio. Veltui. Apie lakūnų tragišką žūtį Lietuva ir visas pasaulis sužinojo kitos dienos vidurdienį. 
 

Steponas Darius (Jucevičius-Darašius) gimė 1896 m. sausio 8 d. Tauragės apskr., Bubiškių kaime. 1907 m. šeima emigravo į JAV. Jaunystė prabėgo semiantis žinių vidurinėje, vėliau technikos mokykloje. Šeimai padėjo dirbdamas aviacijos reikmenų parduotuvėje, o mokslus tęsė koledže.

Pirmasis pasaulinis karas – pirmasis išbandymas. Priklausydamas antrosios tėvynės – JAV – kariuomenei, su vokiečiais kariavo Prancūzijoje, buvo sužeistas, apnuodytas dujomis.

Po karo grįžęs į JAV, studijavo Čikagos universitete, lankė artilerijos karininkų kursus. Sužinojęs apie Lietuvoje vykstančias nepriklausomybės kovas su bolševikais, lenkais ir bermontininkais, įstojo į savanorių būrius, vykstančius Lietuvos ginti. 

1920-ųjų vidurvasarį grįžęs Lietuvon, įstojo į Karo mokyklą ir papildomai mokėsi karo aviatorių grupėje. 

1923 m. S. Darius galutinai pasirinko aviacijos sritį, įstojo į Valstybinį universitetą. 1924 m. gruodžio 1 d. įgijo karo lakūno laipsnį, o gruodžio 18 d. jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, 1927 m. pakeltas į kapitonus.

S. Dariaus visas gyvenimas JAV ir Lietuvoje susijęs su sportu. Nuo pirmųjų dienų mokykloje miklino jėgas krepšinio, beisbolo, amerikietiškojo futbolo aikštėse. Mėgo lengvosios atletikos rungtis: bėgimą, šuolius, čiuožimą, reiškėsi ir kaip organizatorius.

Apie S. Darių, kaip žinomą JAV sportininką, gandai buvo pasiekę ir atgimstančių Lietuvą. Žinomo kompozitoriaus Juozo Naujalio brolis Tadas parašė S. Dariui laišką, kviesdamas į Lietuvą „pamokyti įvairių sportų“.

Tad S. Darius, grįžęs Lietuvon, be mokslo karo mokykloje, pasinėrė į gimstančio sportinio judėjimo sūkurį.

S. Darius – beisbolo Lietuvoje pradininkas. 1922 m. jo pastangomis sukurtos dvi beisbolo komandos – Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) ir „Aviacijos“. Tarp jų ir įvyko pirmasis Lietuvos beisbolo čempionatas. Vienintelėse rungtynėse „Aviacija“ nusileido LFLS. Beisbolas, neatlaikęs futbolo ir krepšinio konkurencijos (nebuvo aikščių, trūko inventoriaus), nustojo egzistuoti 1926 metais.

S. Darius, stengdamasis plėtoti beisbolą, 1922 m. buvo parašęs knygą „Beisbolas“.

S. Darius žiemos metu su artimais draugais slidėmis raižydavo Kauno Ąžuolyno lygumas. 1922 m. sausį rašė savo broliui į JAV: „Turiu pranešti tau svarbią naujieną: būtent, kad aš žaidžiu „hockey“ ant ledo ir labai dažnai čiuožinėju (kiekvieną pavakarį einu čiuožti ant ledo, o dieną skraidom). Tačiau nepasakyk motinai, nes ji dieną ir naktį rūpinsis.“

Beje, iki 1922-ųjų Lietuvoje buvo žaidžiama 11-a su 11-a. S. Dariaus pastangomis ir, ypač iš studijų Vokietijoje sugrįžus Kęstučiui Bulotai, pradėtas diegti kanadietiškasis (šeši su šešiais, kitos lazdos) žaidimas. 1926 m. S. Darius su draugais, žaisdamas LFLS sudėtyje, tapo pirmaisiais ledo ritulio čempionais.

S. Darius su boksu, Lietuvoje dažnai vadintu muštynėmis, artimai buvo susipažinęs JAV. 

Jau minėtame laiške broliui jis rašė: „Manęs klausei, ar aš boksuojuos. Turiu pabrėžti, kad kitą žiemą manau boksuotis dėl Lietuvos čempiono vardo.“ Vėliau apgailestavo, kad dėl didelio užimtumo neranda laiko bokso treniruotėmis. Tačiau vis dėlto į bokso ringą išeidavo – buvo teisėjas.

Prie krepšinio, tada vadinto „krepšiniasvydžiu“, plėtros nemažai pasidarbavo ir S. Darius. 1922 m. balandžio 23-iąją, tapusią Lietuvos krepšinio gimtadieniu, – įvyko pirmosios vyrų komandų rungtynės tarp LFLS ir Kauno rinktinės (8:6), spauda rašė: „Publika širdingai džiaugėsi puikiu krepšininkų žaidimu ir nesigailėjo katučių vykusiems S. Darijaus (S. Dariaus) ir V. Dineikos (garsaus futbolininko ir aktoriaus) metimams ir pasuotėms (...). Tikėta, kad šis žaidimas galėsiąs atvesti mūsų sportininkus prie didesnių laimėjimų.“
 

S. Darius 1922 m. parašė ir išleido mokomąją knygą „Basketbolo žaidimas ir oficialios basketbolo žaidimo taisyklės“. 1925 m. S. Darius, Lietuvos sporto lygai paskyrus, tarptautines krepšinio taisykles sulietuvino. Žaisdamas LFLS ekipoje jis tapo Lietuvos čempionatų prizininku.
 

S. Darius, gindamas LFLS vartus, 1922 ir 1923 m. tapo šalies čempionu. Jam buvo patikėta ginti ir Lietuvos futbolo rinktinės garbę pirmosiose tarpvalstybinėse rungtynėse žaidžiant su Estija. S. Dariaus kaip vartininko vardas ne kartą garsintas spaudoje.

Be LFLS Lietuvos rinktinės, S. Darius dar žaidė Karo mokyklos, aviatorių, o 1925–1926 m. ir Kauno įgulos futbolo rinktinėse, buvo jų treneris ir organizatorius.

S. Darius – vienas iš organizatorių, bandžiusių sukomplektuoti Lietuvos futbolo rinktinę 1924 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Be to, jis ir pats tikėjosi dalyvauti olimpiadoje – Lietuvos sporto lygos (LSL) futbolo rinktinės paraiškoje Olimpiniam komitetui S. Darius įrašytas kaip pirmasis vartininkas. Tačiau jo neišvykimas į žaidynes iki šiol apipintas mįslėmis ir spėlionėmis.

Apie vieną iš versijų rašė teniso, stalo teniso bei krepšinio legenda Vilius Variakojis: „Po olimpiados daugiausia užkliuvo S. Dariaus pavardė. Steponas labai sielojosi dėl jį užgriuvusių užgauliojimų. Visas triūsas Lietuvos sporto labui, kuriam Steponas paaukojo tiek energijos, laiko ir lėšų, atnešė jam vien nemalonumus. Pats Lietuvos aviacijos viršininkas sportą ir lakūno mundurą laikė nesuderinamu dalyku ir nešykštėjo S. Dariui papeikimų, baudų, net pasiūlymų apleisti lakūnų gretas. Sunku buvo puikiajam sportininkui ir lakūnui patirti tokias nepelnytas nuoskaudas. S. Darius nusprendė vėl išvažiuoti į JAV.“

Sporto organizatorius

S. Darius kartu su to meto Lietuvos sporto ir kitų sričių lyderiais kūrė šalies sporto organizacines struktūras – LSL ir Lietuvos futbolo lygą, Kauno futbolo apygardą, Kariuomenės sporto draugiją. Dalyvavo ir daugelio kitų sporto organizacijų veikloje.

Jau pirmomis dienomis Lietuvoje įsitraukęs į ką tik įkurtą LFLS, S. Darius liko jai ištikimas iki pat paskutinių Lietuvoje praleistų dienų. 1922 m. vasario 22 d. išrinktas į LFLS valdybą, o po trijų dienų – LFLS futbolo sekcijos vadovu. 1923–1926 m. buvo LFLS valdybos pirmininkas. Veikdamas LFLS sutiko itin artimą draugą K. Bulotą. Abu žaidė futbolą, ledo ritulį, čiuožė. Abiejų pastangomis buvo parengtas pirmojo Lietuvoje stadiono (LFLS, vėliau ir valstybinio, dabar S. Dariaus ir S. Girėno) projektas. 1927 m. S. Darius, išvykdamas į JAV, K. Bulotai perleido LFLS vadovo postą.

S. Darius – vienas iš iniciatorių, steigiant sporto inventoriaus bendrovę, buvo „Sporto“ žurnalo redakcinės kolegijos narys, įvairių sporto šakų spaudoje propaguotojas.