A.Sabonis mokė serbą lietuviškų žaidimų

Gruodžio 19 dieną Lietuvos kino teatrus sudrebins dokumentinis filmas apie šalies krepšinio ikoną, kuri išgarsino Lietuvos vardą visame pasaulyje.

Sabonis – tai Lietuva. Tokia žinutė iki šių dienų yra apskriejus bene visą pasaulį. „Arvydas Sabonis. 11.“– dovana, kurią penkiasdešimtmečio proga gaus ne tik legendinis krepšininkas, bet ir visa Lietuva, kuri turės galimybę pažinti dar nematytą Sabo pusę.

Negirdėti pokalbiai ir nežinomi faktai, kuriuos atskleis A. Sabonio bendražygiai, kolegos, priešininkai ir draugai aikštelėje, smagios, nuoširdžios ir atviros istorijos iš Sabo šeimos narių lupų. Visa tai ir dar daugiau pirmąjį žiemos mėnesį pasieks Lietuvos kino teatrus.

„Jei kas nors manęs paklaustų, kokia mintis kyla išgirdus vardą Arvydas Sabonis, aš nedvejodamas atsakyčiau – geriausias“, – tokius žodžius apie Lietuvos legendą dokumentiniame filme „Arvydas Sabonis. 11“ ištars buvęs Jugoslavijos ir Serbijos rinktinių krepšininkas bei treneris Aleksandras Djordjevičius. 

Serbijos žvaigždė su Sabu galimybę susidurti turėjo ne vieną kartą, tiek toje pačioje, tiek ir skirtingose barikadų pusėse. A. Djordjevičius įsitikinęs – Sabas aikštelėje buvo universalus žaidėjas, kurio bruožai leido jam turėti pranašumų prieš kitus vidurio puolėjus:

„Sabonis turėjo puikius įžaidėjo bruožus, jis buvo vienas geriausių komandoje, kad ir kur bežaistų. Arvydas galėjo puikiai kurti žaidimą, neįtikėtinai gerai matė aikštę. Sabas buvo tas žaidėjas, kuris aikštelėje galėdavo padaryti viską: skirstyti kamuolius komandos draugams, pelnyti taškus. Jis nebuvo savanaudis ir negailėdavo kamuolių kitiems. Sabas dominuodavo aikštelėje ir niekas neprieštaraus minčiai, kad jis buvo vienas geriausių, o gal net ir geriausias „centras“ per visą krepšinio istoriją“, –  gruodžio 19 dieną kino ekrane A. Sabonio pranašumus atskleis serbas.

„Kaip kalbame apie tokį žaidėją, sunku pasakyti, kokios yra jo silpnosios pusės. Iškart norisi sakyti, kad jų nėra. Sabonis niekada nėra laimėjęs prieš mane aikštelėje, ir niekada nėra laimėjęs žaisdamas prieš mane kortomis. Jis visada mane versdavo žaisti keistus lietuviškus kortų žaidimus, kuriuos aš labai mėgdavau. Kad ir kaip bebūtų, jam nepavykdavo manęs nugalėti“, – šmaikščiai kalbėjo Serbijos krepšinio legenda.

Abu žaidėjai kartu rungtyniavo Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA), kur vilkėjo Portlendo „Trail Blazers“ marškinėlius. Kartu praleistas laikas, Serbijos krepšininkui kelia tik geriausiu prisiminimus, kuriais jis noriai pasidalijo prieš filmavimo kameras. 
 

„Laikai, kuomet su Saboniu žaidėme vienoje komandoje, buvo neįtikėtinai geri. Mus visada lydėdavo juokas, puiki nuotaika, tai būdavo neįtikėtina. Pamenu, kuomet sugalvojome užsisakyti picą ir išgerti alaus. Sabonis čiupo telefoną, užsakė picą ir aštuonis alaus. Pamatęs, kad mane toks skaičius nustebino, Sabas nuramino: „Nesijaudink, aš išgersiu šešis, o tu du“. Tai buvo ypatingi laikai“, – juokdamasis pasakojo A. Djordjevičius.
 

„Su  Saboniu mes praleisdavome labai daug laiko ir tapome draugais. Aš labai didžiuojuosi, kad galiu pasakyti, jog Sabonis yra vienas geriausių mano draugų, kurį sutikau krepšinio aikštelėje. Sabonis buvo labai didelė žvaigždė JAV. Jei į NBA jis būtų išvykęs 21-erių, kuomet buvo pakviestas, aš net neabejoju, kad Sabonis būtų buvęs vienas labiausiai dominuojančių krepšininkų tuo metu. Gaila, kad jis neturėjo tokių galimybių, kokias turi dabar jaunimas, išvykstantis tokio amžiaus į NBA“, – mintimis dalijosi serbas.
 

Serbas labiausiai išskyrė tai, kad A. Sabonis nebuvo tas, kuris mėgdavo parodyti savo pasiekimus, tuo pasipuikuoti, nors dėmesio krepšininkui iš Lietuvos netrūko: „Arvydas Portlande buvo tikra žvaigždė, sirgaliai jį tikrai mylėjo. Kai kurie jį net vadindavo Baltijos žvaigžde. Negalėčiau pasakyti, kad Sabui patiko dėmesys. Jis turi puikią savybę – niekada neparodydavo, kad yra superžvaigždė, jis elgdavosi priešingai. Aš tai labai vertinu, nes tai parodo aukštą žaidėjo meistriškumą.“
 

„Tai toks žmogus, kuris visada norėdavo laimėti, visai nesvarbu, kokioje srityje. Sabonis yra tikras čempionas, toks jo mentalitetas“, – „Arvydas Sabonis. 11“ filme drąsiai ištars A. Djordjevičius.

Serbas įsitikinęs – žaidimas Lietuvos rinktinėje Sabui buvo svarbiau už viską. „Galbūt žaidžiant NBA jam svarbiausia buvo ne tapti čempionu, bet užsidirbti pinigų ir grįžti į Lietuvą, susikurti geresnį gyvenimą. Tačiau kalbant apie Lietuvos rinktinę, jis visada norėdavo tik laimėti, jis tuo labai didžiuodavosi.“

Serbijos žvaigždė apie Lietuvą daugiausiai sužinodavo būtent iš Sabonio, kuris nepaliaudamai pasakodavo apie tėvynę. A. Djordjevičius prisimena, jog Sabą ypatingai skaudindavo tuometinė politinė padėtis šalyje bei kalbos apie Sovietų Sąjungą.

„Arvydui buvo visada labai svarbi Lietuva. Jis ja didžiuodavosi, daug pasakodavo apie istoriją, kultūrą. Aš visada žinojau, kaip jį skaudindavo pasakymai, kad jis rusas, kalbos apie Sovietų Sąjungą ir visą politinę situaciją. Jis visada pasididžiuodamas pasakodavo apie Lietuvą, apie Vilnių, Kauną“, – kalbėjo krepšininkas.