Vieno šūvio kaina – milžiniška

Šaudymas iš lanko daugeliui asocijuojasi su olimpine sporto šaka, tačiau yra ir kiek kitokia jo atmaina, atsiradusi Japonijoje. Kyudo – kovos menas, šaudant iš lanko, paremtas japonų tradicijomis.
 

Čia naudojami aukštesni nei dviejų metrų lankai, skiriasi strėlės įtempimo būdas, šaudymo principas. Pats lankas ir strėlės gaminamos iš bambuko.
 

Rezultatą čia, kaip įprastame šaudyme, lemia kuo geresnis pataikymas, kuris tolygiai priklausomo nuo nepriekaištingos technikos.
 

„Šaudymo principas yra toks, kad reikia viską atlikti teisingai. Pataikymas parodys šūvio atlikimą. Jei viską padarysi teisingai, tai ir pataikysi, kitaip tai tebus atsitiktinumas. Svarbiausia yra atlikimas. Pasaulio, Europos čempionatuose visų pirma skaičiuojamas pataikymas, bet be atlikimo nebus ir jo. Principai yra aprašyti per šimtmečius ir jų reikia laikytis“, – pasakoja savaitgalį Lietuvos čempione tapusi, Lietuvos kyudo federacijos vadovė Ringa Baltrušaitė.
 

Šis sportas net  pačioje Japonijoje nėra tarp populiariausiųjų. Čia šiuo sportu užsiima keliasdešimt tūkstančių žmonių. Europos lyderė – Vokietija, kurioje kyudo praktikuoja apie 2 tūkst. žmonių. Prancūzijoje – perpus mažiau, o visose kitose šalyse šis skaičius siekia apie šimtą.
 

„Mūsų sportuojančių sąraše yra keliolika žmonių, o šiam čempionatui ruošėsi dešimt, startavo septyni. Kyudo neišsiritulios labai stipriai. Daugiausiai turėsime 20-30 žmonių“, – apie kyudo sportą, Lietuvoje užgimusį 2009 m., pasakoja R. Baltrušaitė.
 

Šis sportas Lietuvoje neturi nei itin gerų sąlygų, nei finansavimo. Bendraminčiai buriasi kartu ir treniruojasi už savo lėšas. Dažniausiai jie ieško tinkamo ilgio – 28 m salės nuomos. Valanda mažiausiai kainuoja 100 litų.


 

Postūmio šio sporto plėtrai Lietuvoje gali turėti tai, kad mūsų šalies federacija šiais metais buvo priimta į tarptautinę bendruomenę – Tarptautinę kyudo federaciją.
 

„Tai svarbu, nes tapome savarankiškais. Prieš kelis metus buvome priimti į Europos federaciją ir tarptautiniose renginiuose dalyvavome kartu su Vokietijos federacijos globa. Dabar esame savarankiški, turime balso teisę tarp 24 kitų federacijų“, – kalba vadovė.
 

Savaitgalį vykusiame trečią kartą organizuotame Lietuvos kyudo čempionate pirmąsias dvi vietas užėmė vokiečiai Connie Brandl-Hoff ir Feliksas F. Hoffas, trečiąją vietą bendroje įskaitoje užėmė R. Baltrušaitė, pripažinta Lietuvos čempione. Jai įteiktas ir „Stiliaus“ prizas už šūvio atlikimą. Ketvirtąją vietą laimėjo Vitalijus Bertašius.
 

Kiekvienas dalyvis varžybose šauna po dvylika strėlių. Pasaulio ir Europos čempionatuose šūvių skaičius dar mažesnis. Dalyviams reikia pataikyti į 36 cm skersmens taikinį iš 28 m atstumo.

„Šaudymas iš lanko iš esmės yra lėta sporto šaka, o japoniškame šaudyme yra dar mažiau veiksmo. Per čempionatus išauname daugiausiai dvylika šūvių, o pasaulio, Europos čempionatuose tik po keturis. Vieno šūvo vertė yra labai didelė. Viskas vyksta gana lėtai, susikaupus“, – kalba Lietuvos čempionė.
 

Mūsų šalies sportininkai stambų tarptautinį krikštą gavo šiemet – dalyvavo pasaulio čempionate. Čia, komandų varžybose mūsų nacionalinė komanda, kurią sudarė V. Bertašius, Aurelija Vosylė ir Vladas Šakauskas užėmė 16-ąją vietą. Asmeninėse varžybose R. Baltrušaitė užėmė 22-ąją vietą.