Legendinė "Žuvėdra" jubiliejaus nesulaukė

Vieno geriausių visų laikų pasaulio Lotynų Amerikos šokių ansamblio vadovai Skaistutė Idzelevičienė ir Romaldas Idzelevičiai su nuoskauda kalba, kad jie nesitikėjo tokios baigties: „Žuvėdros“ ansamblis mini savo 25-erių, o klubas – 50 metų jubiliejus. Tačiau aštuoniskart pasaulio ir aštuoniskart Europos čempionai daugiau jau neišeis į arenas, savo įspūdingu šokimu nedžiugins gausių gerbėjų.  
 

Kas atsitiko „Žuvėdrai“, kodėl praėjusiais metais po pasaulio čempionato Bremene, kur klaipėdiečiai užėmė ketvirtąją vietą, įvyko jos paskutinysis skrydis. Kodėl nebeliko per pasaulio ir Europos čempionatus karaliavusio ansamblio?

„Kas gali atsitikti Žuvėdrai“? Nėra šokėjų, nes jie nestoja studijuoti į Klaipėdos universitetą, nėra iš ko lipdyti ansamblį. Tie, kurie šoko ansamblyje, jau baigė universitetą, įgijo specialybę ir rūpinasi savo gyvenimu. Įkūrė klubus, siekia karjeros pedagoginiame darbe, dalyvauja daugelyje įvairių konkursų ir projektų. Daug ansamblio šokėjų išvažiavo į Angliją, Ameriką, Airiją, pabiro po Lietuvą, Jeigu jiems būtume galėję mokėti atlyginimus, ne vienas šokėjas būtų tikrai dar pasilikę. Tačiau jiems – ne 19 ar 20 metų, o daugiau. O jaunimas, kuris lanko pratybas „Žuvėdros“ klube, nenori šokti ansamblyje, nes reikia daug dirbti, visi nori šokti individualiai. Anksčiau į universitetą įstodavo studentai, kurie kažkada būdavo šokę ir, neturėdami partnerių, ateidavo į ansamblį. Jie visi aukojo vakarus, vasaras, už tai savo mokiniams esu labai dėkinga. Gaunu labai daug laiškų, mūsų gerbėjai teiraujasi, kas gi atsitiko „Žuvėdrai?“. Neturiu atsakymo. Siekiančiam didesnio meistriškumo sportininkui sunku įstoti į Klaipėdos universitetą. Kai mes pelnėme pirmąjį medalį, reikėjo treniruotis net septynerius metus. Ir tai su vokiečių pagalba, kurie pasikvietė ansamblį į Vokietiją ir porą mėnesių mus išlaikė. Jie mums parodė kelią, kaip pelnyti medalius. Po to medaliai jau pasipylė kaip iš gausybės rago“, - sako ilgametė ansamblio vadovė, Klaipėdos universiteto profesorė S.Idzelevičienė.    

Kai Kauno „Žalgirio“ krepšininkams blogai, jiems pagalbos ranką tiesia miesto savivaldybė. Negi Klaipėdos savivaldybė negalėjo padėti savo veidui – „Žuvėdros“ ansambliui?, - paklausėme S.Idzelevičienės.

Nežinau kodėl, bet savivaldybė mūsų nemylėjo, ir man dėl to labai skaudu. Gal todėl, kad sportiniai šokiai - neolimpinė sporto šaka. Nėjau ir neprašiau. Negaliu sakyti, kad kaltas ar anas. Minimaliai savivaldybė truputį mums padėjo, metams skyrė 29 tūkst. litų Tačiau ką su tiek galima padaryti? 
 

Vien muzika tiek kainuoja,o , tarkime, sportinė apranga - dukart daugiau. Reikia keisti programą, važiuoti į čempionatus, šokėjams mokėti bent minimalias stipendijas. 

Man labai skaudu, kartu su Romu nepaprastai išgyvename ir dabar kalbėdama ašaroju. Negaliu to suprasti. Kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos tarybai, mūsų ansamblio jau kaip ir nebuvo. Tačiau labai prašiau šokėjų, kad dalyvautų parodomosiose programose, ir jie šoko Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune. 
 

Atlikau savo pareigą iki galo, niekada nieko neapgavau. „Žuvėdros“ klubas ir ansamblis švenčia gražius jubiliejus ir buvę bei dabartiniai šokėjai mane spaudžia, jog reikia surengti jubiliejines iškilmes. Jas surengti uždaroje aplinkoje tarp keturių sienų nesinori, visi veržiasi į areną, erdvę. 

Gal kartais man ir pasiseks tas iškilmes organizuoti. Tai būtų kitų metų balandžio mėnesį.  

Ne (pravirksta ... ). Graudu mums atsisveikinti su savo publika, kuri mus mylėjo, užpildydavo arenas. Dabar, kai pagalvoju, gal „Žuvėdrai“ nereikėjo  vykti ir į paskutinį mūsų pasaulio čempionatą praėjusiais metais. Skrendant lėktuvu, išleidome savo paskutinius pinigus. Man lūžo koja, po čempionato atsidūriau ligoninėje, reanimacijoje.
 

Vasarą truputį pailsėjau. Niekur nevažiavome, dienas praleidome namuose. Turiu šiltnamėlį, auginu pomidorus, agurkus, Romas namie pjovė žolę ... 

Prie to jau baigiu priprasti. 

Aš atsisakiau teisėjauti per užsienyje įvyksiančius tarptautinius konkursus, čempionatus. Bijau viena keliauti, be to, kamuoja kalbos barjeras. O Romas teisėjaus. 
 

Mokinių yra pilna Lietuva – ir Vilniuje, ir Kaune, ir Balbieriškyje, kitur ... Ar jie ryžtųsi aukotis, nežinau. Kai pasiekėme pirmąsias pergales, turėjau be galo didelį pareigos jausmą, jog reikia dirbti, aukoti save, nieko sau nereikalavau. Tikrai žinau, kad Klaipėdos universitete nesusiburs daug šokėjų. Atbaido stojamieji egzaminai, be to, norint studijuoti už mokslą reikia mokėti didelius pinigus. O lengvatų šokėjams nėra. 
 

Norėdami išsilaikyti universitete, šokėjai yra priversti ieškotis darbo. Visi „Žuvėdros“ šokėjai iki vieno dirbo, iškilo nemažų problemų lankant paskaitas ir treniruotes. Tą problemą būtinai reikėjo spręsti, nevėlu ją spręsti ir dabar.