Medalininkas tikėjosi geresnio rezultato

Išrovęs aukštyn 185 kg sveriančią štangą Aurimas Didžbalis pašoko ir ore persivertė per galvą. Bet po stūmimo rungties lietuvis savo firminio salto nebekartojo – rezultatas nebuvo toks, kokio laukė pats sportininkas. Pirmojo Lietuvos sunkiaatlečio, pelniusio pasaulio čempionato medalį, treneris Bronislovas Vyšniauskas įsitikinęs, kad jo auklėtinis vertas ir čempiono titulo.

Planavo kelti daugiau

Iš Almatos (Kazachstanas) A. Didžbalis pirmadienį į Lietuvą parsivežė du apdovanojimus. Vienas iš jų – istorinis: iki šiol nė ilgametis šalies sunkiosios atletikos rinktinės lyderis Ramūnas Vyšniauskas nebuvo užlipęs ant pasaulio čempionatų prizininkų pakylos.

Tačiau dvikovėje iškovota bronza pačiam A. Didžbaliui (svorio kategorija iki 94 kg) bent iš pradžių nebuvo tokia maloni kaip mažasis sidabro medalis, įteiktas už pasirodymą rovimo rungtyje.

Po galingos pradžios stūmimo rungtyje jis iškėlė 214 kg ir buvo penktas. Bendro rezultato (399 taškai) pakako bronzai, bet 23-ejų lietuvio apetitas prieš pirmąjį tarptautinį startą po dvejų metų pertraukos buvo dar didesnis.

Ruošdamiesi varžyboms sunkiaatlečiai paprastai nebando plėšytis balansuodami ties savo galimybių riba, o A. Didžbalis per treniruotes į viršų buvo išrovęs ir išstūmęs 400 kg. Todėl Klaipėdoje įsikūręs sportininkas vylėsi čempionate perkopti šią ribą.

„Galėjau labiau save išnaudoti stūmimo rungtyje – tada nuotaika būtų dar geresnė. Ruošiausi geresniam rezultatui. Koją turbūt pakišo jaudulys grįžus į varžybas. Manau, turiu visas galimybes toliau tobulėti ir didinti svorį“, – svarstė A. Didžbalis.

Daugiau už Lietuvos atstovą iškėlė du pirmenybių šeimininkai: auksą laimėjo Žasulanas Kydyrbajevas (408 kg), sidabrą – Vladimiras Sedovas (407 kg).

„Širdyje žinojome, kad turime būti tarp lyderių. Norėjosi ir aukso, deja, nepasisekė stūmimo rungtis, kuri paprastai būna Aurimo koziris. Jis dar turi tobulėti, nes kol kas neišnaudoja 40 proc. savo potencialo. Aurimas nėra nė kiek silpnesnis už kazachstaniečius. Bet reikia pripažinti, kad jie buvo labai gerai pasiruošę, be to, juos palaikė pilna salė. Visą čempionatą jie organizavo tarsi olimpines žaidynes – aukščiausiu lygiu“, – įspūdžiais dalinosi B. Vyšniauskas.



Salto treniravosi ant čiužinio

Iki šiol didžiausias A. Didžbalio karjeros laimėjimas buvo 2011 metais pelnytas Europos pirmenybių bronzos medalis.

2012 metais Turkijoje jis tapo ir žemyno vicečempionu, bet turėjo atiduoti medalį kilus dopingo skandalui. Dėl draudžiamų medžiagų vartojimo lietuvis buvo diskvalifikuotas dvejiems metams ir iki praėjusios gegužės negalėjo dalyvauti varžybose.

Diskvalifikacija A. Didžbaliui kainavo Londono olimpines žaidynes, bet dabar jis veržiasi į olimpinį Rio de Žaneirą.

Paskui save rinktinės lyderis bando trūktelėti ir du tautiečius: lietuviai viliasi pelnyti tris olimpinius kelialapius.

Atranka į žaidynes prasidėjo Almatoje: po pasaulio čempionato Lietuva valstybių reitinge užima 26-ą poziciją. Norint deleguoti į Rio de Žaneirą trijų sunkiaatlečių komandą, lietuviams per dvejus metus reikia palypėti dviem laipteliais aukščiau.

„Manau, pretendentų į medalius Rio de Žaneire bus daug: ir kazachai, ir rusai, ir lenkai. Bus lygi ir sunki kova“, – spėjo A. Didžbalis.

O jei šią kovą jam pavyktų laimėti, žiūrovų neabejotinai lauks tradicinis lietuvio salto.

„Tai – mano vizitinė kortelė. Varžybose esu jį atlikęs gal tris ar keturis kartus. Pabandžiau padaryti sporto salėje ant čiužinių, pamačiau, kad gerai išeina, taip ir pradėjau“, – savo triumfo ritualo ištakas prisiminė A. Didžbalis.

Beje, metų pabaigoje jis turės puikią progą papildyti kišenes – po pasirodymo pasaulio čempionate A. Didžbalis sulaukė kvietimo dalyvauti gruodį Katare vyksiančiame komerciniame turnyre, kurio prizų fondą sudarys 100 tūkst. JAV dolerių.