Parlamentarai susirūpino sporto reikalais

Seimas, 77 parlamentarams vieningai balsavus už, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“. Šiuo dokumentu Seimas siūlo iki 2020 metų siekti didinti įvairių sporto paslaugų prieinamumą visiems vaikams ir jaunimui, kad jie galėtų sportuoti, mankštintis, sveikai gyventi.
 

„Tai yra siekiamybė, tai nėra tokie dalykai, kad būtinai mes rytoj ar poryt padarysim. Mes norime, kad iki 2020 m. kažkas pajudėtų iš mirties taško. Rezoliucijoje sudėlioti punktai, ko reikėtų siekti, kad pasikeistų mūsų jaunimo sveikatos būklė“, – pristatydamas projektą sakė Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas.

Tuo tikslu numatoma siekti, kad visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos trys sporto (fizinio) ugdymo pamokos per savaitę; įvesti papildomą ilgąją pertrauką, kuri būtų skirta mokinių fiziniam aktyvumui, mankštinimuisi, judėjimui pagal mokinių pomėgius. Rezoliucija siūloma plėsti sporto gimnazijų tinklą šalyje, įsteigiant regionines sporto gimnazijas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir steigiant šių sporto gimnazijų filialus (sporto klases bendrojo ugdymo mokyklose) kituose šalies regionuose, kuriuose yra išskirtinės sporto šakų tradicijos, šioms sporto šakoms tinkama infrastruktūra ir tinkamos kvalifikacijos trenerių; steigti sportininkų ugdymo centrų (sporto mokymo įstaigų, sporto centrų) filialus vietovėse, kuriose yra didesnės mokyklos, tačiau nėra sportininkų ugdymo centrų.

Numatoma švietimo įstaigų sporto infrastruktūros naudojimo prioritetą ir popamokinėje veikloje teikti mokyklos neformaliajam ugdymui ir sporto mokykloms.

Didinant sporto pamokų patrauklumą ir skatinant mokinius aktyviai jose dalyvauti siūloma atnaujinti sporto ugdymo pamokų turinį, tobulinti, atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo sporto programas ir sporto ugdymo planus, taip pat parengti sportinio ugdymo vadovėlius; gerinti sporto ugdymo mokytojo įvaizdį. Tobulinti sporto ugdymo mokytojų, dėstytojų, trenerių kvalifikaciją, jų atestavimo tvarką. Užtikrinti tinkamas sąlygas jų kvalifikacijai tobulinti, efektyviai panaudojant Europos Sąjungos programų ir fondų lėšas; tobulinti sporto specialistų, dirbančių su vaikais ir jaunimu, rengimo sistemą universitetuose, atnaujinant studijų programas taip, kad jos būtų pritaikytos valstybės, visuomenės ir rinkos poreikiams;

Numatoma aprūpinti visas šalies bendrojo ugdymo mokyklas šiuolaikine sporto infrastuktūra, įranga ir priemonėmis. Užtikrinti, kad renovuojant bendrojo ugdymo mokyklas būtų atnaujintos sporto salės, sporto aikštynai, baseinai; kurti papildomas erdves sportuoti; kiekvienais metais renovuoti po 15 stadionų; efektyviau panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas atnaujinant bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – sporto infrastruktūrą. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pastatyti daugiafunkcius studentų sporto centrus; 

Rezoliucija siūloma siekti, kad ne mažiau kaip du kartus per metus būtų vertinami mokinių fiziniai gebėjimai ir pažanga pagal nustatytus rodiklius; vertinant mokyklų veiklos kokybę ypatingą dėmesį skirti mokyklos pastangoms gerinti mokinių sveikatą, diegti sveikos gyvensenos principus.

Dokumente įtvirtintas siūlymas plėtoti prieinamiausias fizinio aktyvumo formas, pavyzdžiui, važiavimą dviračiais. Tam drauge su Susisiekimo ministerija ir savivaldybėmis numatoma plėsti saugių dviračių takų tinklą, įrengti dviračių statymo ir laikymo vietas, įteisinti, kad tokios vietos būtų privalomos prie švietimo, mokslo, studijų ir kitų ugdymo įstaigų.

Numatoma pagerinti vaikų sveikatos priežiūrą; telkti Lietuvos sporto mokslininkus kryptingai vykdyti naujus mokslinius sporto ir sveikatinimo tyrimus.

Kūno kultūros ir sporto įstatyme siūloma, įtvirtinti, kad studentai bakalauro studijų metu galėtų laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kad kiekviename semestre už tai gautų kreditus, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas.