"Naudinga po mačo pabūti vienam"

„Futsal A lyga“ čempionate Prienų „STIHL“ ekipos marškinėlius vilkintis Tomas Čeliauskas nuo pat mažų dienų augo kartu su futbolu. 23-ejų metų šilutiškis gali pasigirti sukaupta patirtimi ne tik salės, bet ir lauko futbole. Kaip teigia pats gynėjas, šiais metais Prienų ekipa bandys kaip reikiant patampyti nervus savo varžovams.

Svetainei futsal.lt duodamas interviu T. Čeliauskas papasakojo apie salės ir lauko futbolo skirtumus, buvusį teisėjo darbą, pomėgius, „FIFA 15“ ir Bibliją.

Kurioje komandoje ir kelių metų pradėjote futbolininko karjerą?
Gimiau ir augau Šilutėje, todėl iki pat studijų sportavau ten. Mano tėtis yra futbolo treneris, todėl futbolą žaidžiu nuo tada, kaip tik galiu atsiminti save patį. Šilutėje, žinoma, atstovavau bendraamžių komandoms, tada su vyrų komanda žaidėme LFF I, A lygos dublerių ir II vakarų zonos lygose.

Kaip susidomėjote futbolu? Gal prisimenate pirmąją savo treniruotę?
Futbolas mūsų šeimoje buvo visada ir visur. Nuo pirmų dienų tėtį kviesdavau žaisti „fusbolą“. Pirmas treniruotes pradėjau lankyti brolio Mariaus komandoje, kur lakstydavau su penkeriais metais vyresniais vaikais. Pirmų treniruočių nepamenu, viskas ką prisimenu iš tų dienų, tai kad salėje buvo milžiniški langai, kelis komandos draugus ir, kad visi bijodavo Mažeikių, nes jie tada dominavo.

Kaip manote, kuo skiriasi salės ir lauko futbolas? Kurį žaisti įdomiau? Kodėl?
Salės futbole nėra „palauk“. Didžiausius skirtumais įvardinčiau kamuolio fiziką ir jo valdymo principus: salėje tenka naudotis beveik vien tik padu ir pirštų galais. Taip pat, žinoma, salėje didesnę įtaką turi namų darbai. Jeigu būtų salėje neįdomu – tikrai nedalyvaučiau A lygoje, tačiau man asmeniškai, originalus futbolas yra žaidžiamas lauke. Manau, čia kiekvieno nuomonė išsiskiria ir gal todėl, kad vieni yra labiau sutverti vidaus, o kiti – lauko futbolui.

Jūsų nuomone, ar žaidžiant lauke sukaupta patirtis jums bus pagalba ar trikdis salės futbole, žinant skirtingą žaidimo specifiką?
Šiame klausime slypi pusė atsakymo: ir pagalba, ir trikdis. Jaučiu didelę pagalbą besigindamas, todėl, kad lauke išmokau nuspėti varžovų judesius, teisingai užsiimti padėtį ir, kaip sakoma, „skaityti žaidimą“. Taip pat šį sezoną įgavau daug pasitikėjimo savo jėgomis, kas pačiam jaučiasi ir žaidžiant salės futbolą. Didžiausias trikdis tas, kad Lietuvoje esame įpratę žaisti ilgais perdavimais, nebijoti palaikyti kamuolį, ko salėje reikėtų vengti, labiau verta kuo greičiau ieškoti komandos draugo, dar greičiau priimti sprendimus.



Esate kilęs iš Šilutės, o atstovaujate Prienų ekipai. Kodėl nusprendėte pasirinkti šią komandą?
Kaip jau minėjau, atvažiavau studijuoti į Kauną, čia pasilikau ir po studijų. Įvairiomis ir turbūt visomis prasmėmis turėjome puikų lauko sezoną su F.B.K. „Kaunas“ komanda, ten susipažinau su treneriu Mantu Babiansku, kuris ir pakvietė atstovauti „STIHL“. Ilgai dvejoti nereikėjo. Atstumas tarp Kauno ir Prienų menkas, juolab, kad komandoje aš ne vienas kaunietis.

Įvardinkite tris futbolininko bruožai, kurie padeda būti geru žaidėju.
Jeigu kalbame apie salės futbolininką, tai pirmiausiai išskirčiau nuojautą, „žaidimo skaitymą“, nuspėjimą, kas vyks toliau, tiek puolime, tiek ginantis.  Labai greitas mąstymas ir matymas, taip pat koncentracija – salėje privalai būti itin budrus net tada, kai sėdi ant suoliuko.

Kas jums pačiam padeda susikoncentruoti bei suvaldyti jaudulį prieš sunkias rungtynes?
Prieš rungtynes dažnai mėgstu paskaityti Bibliją, tai padeda nusiraminti, susikoncentruoti. Rungtynių metu, ačiū tėčiui, kuris išmokino siekti ne kiekybinių ar rezultatyvių uždavinių, bet kokybinių. Todėl prieš ar per rungtynes „neapsikraunu sau galvos“ ir einu mėgautis tokia galimybe, kurią turiu. Stengiuosi koncentruotis į vienokius ar kitokius kokybinius tikslus – juos įgyvendinti paprasčiau, o tai augina pasitikėjimą.

Kiek žinau jums pačiam yra tekę išmėginti ir futbolo teisėjo darbą. Ar tai turi įtakos jūsų požiūriui į futbolo teisėjus?
Taip, teisėjavau kažkur iki 20-ties metų – tai „žvėriškai“ sunkus darbas. Nemanau, kad tai turi didelę įtaką mano požiūriui į teisėjus, svarbiausia, kad jie atliktų savo darbą sąžiningai ir su didele atsakomybe, netyčia nepagalvodami, kad salės pirmenybės, tai vieta pailsėti po ilgo lauko sezono.

Baigėsi trečiasis čempionato turas, kaip vertinate savo komandos žaidimą?
Mes dar žaidėme tik dvejas rungtynes. Abejos buvo itin įdomios ir labai įtemptos. Mes ne ta komanda, kuri laikytumėme kamuolio poziciją septyniasdešimt procentų laiko, mūsų stiprybės kitos. Manau, kad turime gerai subalansuotą gynybą ir puikius santykius tarpusavy – kas lauko futbole šiame sezone davė labai gerus rezultatus. Bet kuriuo atveju, šių metų „STIHL“ komanda buvo surinkta naujai ir, kaip aš juokauju, esame tam, kad patampytumėme nervus kitiems. Reikia būti realistams ir suprasti, jog turime kiek kitus tikslus ir labai džiaugiamės kiekvienu iškovotu tašku.

Ar be futbolo lieka laiko laisvalaikiui? Gal turite kažkokių kitų hobių be futbolo?
Futbolas tai pagrindinis laisvalaikis ir hobis. Į tai įeina daug kas: futbolas lauke, salėje, varžybų stebėjimas per televizorių, stadione ar salėje, „Fantasy“ ir, žinoma, „FIFA 15“ kartu su F.B.K. „Kaunas“ komandos draugais. Taip pat, kai nedirbu ir neužsiimu veikla susijusia su futbolu, leidžiu laiką su žmona, draugais, mėgstame stalo žaidimus, kiekvieną sekmadienį einame į bažnyčią. Kartais išduodu „FIFA 15“ ir žaidžiu kitus vaizdo žaidimus.

Kaip atsipalaiduojate po sunkių rungtynių?
Sočiai pavalgau ir daug miegu. Naudinga pabūti vienam, apie nieką negalvoti, o tik ilsėtis.