Naujuosius čempionas sutiks netradiciškai

Pasaulio ir Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas vilnietis Justinas Kinderis pasiilgo varžybų ir dalyvavo Lietuvos čempionate. Šiose varžybose jis startavo po dvejų metų pertraukos ir, kaip ir buvo tikėtasi, laimėjo aukso medalį. Varžybose jėgas bandė ir Baltarusijos bei Kaliningrado sportininkai. Vyrų varžybose apdovanojimų siekė 16 penkiakovininkų. 

 

Kaip sugalvojai dalyvauti atvirajame šalies čempionate?,-  paklausiau J. KInderio

Šiuo Lietuvos čempionatu pradėjau naująjį sezoną. Norėjosi save išjudinti, porą metų šalies čempionatus buvau praleidęs. Šiemet jis buvo surengtas vėliau, man tai tiko, tai tarsi „įsivažiavimas“ – nori nenori varžybos priverčia tobulėti ir per jas privalai pasirodyti kuo geriau, nes į tave žiūri, iš tavęs tikisi. 
 

Tas savęs privertimas parungtyniauti, manau, išeis tik į naudą, bus šiokia tokia paspirtis kruopščiai dirbti toliau. Kai nėra varžybų, pasąmonėje būni atsipalaidavęs, o kai žinai, jog jose dalyvausi, turi susikaupti ir joms rengtis. Dabar artėja šventės, įvairūs renginiai, bus truputį ramiau, o po to jau lauks svarbesnės varžybos, rimtesni išbandymai 

Nesakau, kad pasirodžiau gerai ar blogai, viskas normaliai. Ko tikėjausi, tą ir pasiekiau. Džiaugiuosi, kad prisiverčiau dirbti, per visas penkias rungtis nebuvau atsipalaidavęs. Fechtavimo ir šaudymo bei bėgimo rungtyse buvau antras, jojime trečias, o plaukime  - ketvirtas. 
 

Per kiekvienas varžybas būna įdomu. Jeigu kuris nors penkiakovininkų gerai fechtuojasi, tai bėga prastai, savo varžovus aplenkiau net porą ratų. Man visose penkiose rungtyse sekėsi daugmaž vienodai. Labiausiai bijojau jojimo, o ypač, kad mūsų žirgai būtų nepavargę. 
 

Šv. Kūčias ir Kalėdas visada tradiciškai sutinku su šeima Panevėžyje. Kalėdų rytą visi einame į bažnyčią, neatsimenu, kad kada nors būtų kitaip. Mano šeima didelė – brolis ir sesuo su šeima, mamos brolio - mano dėdės šeima, visa tai – apie 12-14 žmonių, o mano tėveliai yra išsiskyrę. Brolis ir sesuo turi po porą vaikučių, esu keturgubas dėdė.


 

Su draugais Naujuosius visada norisi sutikti naujai, netradiciškai. Galvojau kur nors nuskristi į šiltus kraštus, bet visiems nepavyko to suderinti, todėl kažką pabandysime padaryti namie. Naujuosius norisi sutikti kitaip, ne kaip visada. 
 

Anksčiau labiau draugavau su šalčiu ir man visai patikdavo. Dabar man visada šalta, norisi šilumos. Atostogavau šiltuosiuose karštuose, ten jaučiausi savimi. Dar nebuvo normalios žiemos, o aš jau laukiu pavasario, kad jis greičiau ateitų. Matyt, keičiasi mano organizmas, norisi šilumos.   
 

Sausio viduryje galvoju dalyvauti tarptautinėse varžybose Vengrijoje, o vasario pabaigoje – Pasaulio taurės pirmo etapo varžybose Amerikoje. Ten jau reikės rinkti  taškus į taurės varžybų finalą, kuris bus reitinginis atrankos turnyras į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. 
 

Labai svarbios bus pagrindinės metų varžybos: pasaulio čempionatas Vokietijoje ir Europos čempionatas Didžiojoje Britanijoje. Čia bus kovojama dėl kelialapių. Pagrindinis mano akcentas – Europos čempionatas, kuris vyks rugpjūčio mėnesį, tai bus paskutinis startas, per kurį į olimpines žaidynes bus kovojama dėl aštuonių vardinių kelialapių. 
 

Jeigu pavyktų jį pelnyti, būtų gerokai ramiau, nereikėtų vaikytis reitingo taškų ir jų  skaičiuoti, galvoti apie varžybas. Būtų rami galva ir galėčiau nesikarščiuodamas rengtis olimpiniam startui. Pasaulio čempionatas bus surengtas Berlyne birželio mėnesį, kur visi trys medalininkai iškovos teisę dalyvauti Rio žaidynėse. 

Norėčiau, kad keturi, bet bus trys. Nenoriu būtų pranašas, nenoriu nieko įžeisti. Laura Asadauskaitė, aš ... Įvyktų mažas stebuklas, jeigu teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse iškovotų Lukas Kontrimavičius. Kelialapį pajėgi iškovoti Karolina Gužauskaitė, kuriai skirčiau 50 proc. , o po 25 proc. – Linai Batulevičiūtė ir Gintarei Venčkauskaitei.