Į svajonę leidosi netikėdamas sėkme

„Volvo Ocean Race“ jachtų lenktynėse aplink pasaulį dalyvaujantis lietuvis Rokas Milevičius trumpam sugrįžo į gimtinę. Čia jis ne tik pasimatė su giminėmis, tvarkė kelionės dokumentus, bet ir rado laiko susitikimui su Lietuvos buriavimo bendruomenės nariais.
 

Pirmasis lietuvis, dalyvaujantis labiausiai prestižinėse pasaulio jachtų lenktynėse, pasidalino savo įspūdžiais po pirmųjų dviejų lenktynių etapų. Trečiasis etapas iš Abu Dabio startuos jau sausio 3 d., o „Team Brunel“ bendroje įskaitoje šiuo metu dalinasi 1-2 vietomis su „Abu Dhabi Ocean Racing“ komanda.
 

Tad kaip buvęs olimpietis atsidūrė prestižiškiausiose jachtų lenktynėse?
 

„Prieš metus pamačiau skelbimą, kad „Team Brunel“ paskelbė atranką, kuriai ieško žmonių iki 30 metų. Maniau, kad tai beveik nerealu, net nenorėjau pildyti paraiškos, bet draugai paskatino ir užpildžiau, nors ir neturėjau daug vilčių. Pamenu, kad buvo prasta diena, galvojau ar tai jau viskas ką pasiekiau karjeroje ir būtent tą dieną gavau laišką, kad mane atrinko į pirmą atrankos etapą. Vėliau jie atsiuntė, kur ir kada turiu būti. Turėjau per tris dienas atsidurti Amsterdame, skrydžių jau nebuvo. Važiavau autobusu, kelionė truko 23 valandas. Amsterdame pernakvojau pas draugus ir su viešuoju transportu atvykau į atrankos vietą“, – prisiminė 2012 m. Londono olimpinių žaidynių dalyvis.
 

Čia buriuotojo laukė fiziniai, psichologiniai testai, sveikatos tyrimai. Jis pripažįsta, jog jautė pasirodęs gerai, tačiau vistiek netikėjo galimybe būti atrinktu vien dėl to, kad buvo lietuvis. Bet „Team Brunel“ komandai tautybė nepasirodė svarbi ir po kiek laiko jie pranešė džiugią naujieną R. Milevičiui. Tada, vasario-kovo mėnesiais, jis vyko į treniruotes ir tėvynės beveik nebematė. Po šio trumpo sugrįžimo jis į Lietuvą jau atkeliaus tik vasarą.


 

„Gera sugrįžti į Lietuvą, pavalgyti mūsų maisto, pamatyti artimuosius, draugus. Šių dalykų pasiilgsti labiausiai“, – pripažįsta buriuotojas.
 

R. Milevičius papasakojo ir apie rutiną, kurios dažniausiai žiūrovai nemato. Komandos įgulą sudaro aštuoni žmonės ir vienas žurnalistas. Komanda pasidalinusi po du žmones į keturias grupes. Vienu metu ant denio dirba 4 žmonės, du iš jų budi. Kiti keturi tuo metu dažniausiai miega. Geriausiu atveju poilsio lieka apie devynias valandas, nors dažniausiai buriuotojai pamiega tik apie kelias valandas. Ypač nepasiseka tiems, kurių poilsis – dienos karščių metu. Tada apie miegą gali pamiršti.
 

Lenktynių laive – pilna įvairiausios įrangos, tačiau vien maistas sveria apie toną. Dviejų dienų porcijos sudaro 30 kg., o į etapą išvykstama beveik mėnesiui.
 

„Valgome šiltai džiovintą maistą, tai panašu į košes. Tai lyg staiga užšaldytas patiekalas, iš jo ištraukta visa drėgmė. Jis lengvas, užima mažai vietos. Neturime puodų, nieko, turime tik virdulį, todėl užkaičiame vandenį ir užpilame. Kai kurie patiekalai yra tokie, kurių neįmanoma valgyti“, – pasakojo R. Milevičius.
 

Sportininkas pabrėžia, kad šiose lenktynėse morališkai turi būti stipresnis nei fiziškai, nes išbūti mažoje erdvėjė devyniems žmonėms – itin sunku: „Morališkai turi būti stipresnis nei fiziškai. Jei fiziškai pavargai, tai tiesiog kažko nesugebėsi padaryti. Pavargus morališkai, pradedi pykti. Būnant mažoje erdvėje su tiek žmonių, kurie turi savo charakterius ir sunkiai dirba diena iš dienos, atsiranda įtampa.  Čia aš jaučiuosi gerai ir matau, kaip sunku komandos draugams. Turime ir komandos psichologę, kuri nuolat su mumis bendrauja ir padeda“.
 

Lietuvis pasidžiaugė tuo, kad plaukiant antrajame etape pavyko išvengti piratų.
 

„Rengėjai sakė, kad piratavimo jau beveik nėra tuose regionuose, bet vistiek buvome praplukdyti. Aišku, tose vietos dėmesys labai didelis – jei pamatai mažesnį ar didesnį nepažymėtą laivelį, tai tikrai neramina. Mums buvo pasakyta nesipriešinti jokiu būdu ir atiduoti viską. Anksčiau duodavo pinigų, kad būtų galima juos mėtyti piratams ir šie atsitrauktų, tačiau šiemet pinigų nedavė“, – su šypsena apie piratus kalbėjo R. Milevičius.
 

„Volvo Ocean Race“ lenktynės baigsis kitų metų birželio 27 d.