Kol neslidinėja - „lazdinėja“

„Pasigaminome atributiką, pasiruošėme ir laukiame“, - paprastai sausio vidury slidinėjimo entuziaztai sniego sulaukia. Ir praėjusią žiemą, kuri savo malonumais ilgai pasimėgauti neleido, įvyko net šeši „Snaigės“ žygiai. Rekordinis buvo užpraeitas sezonas, kai pavyko surengti 20 „Snaigės“ žygių. Tąkart aktyvaus gyvenimo entuziastai slidinėjimu lepinosi net iki balandžio 20 dienos. „Visą gruodį slidinėjome, sausį, vasarį, kovą ir pusę balandžio. Žinoma, tie paskutiniai žygiai vyko jau tik Senasaly – 30 km už Vilniaus. Tai anomalinė vietovė, kur ilgiau išsilaiko sniegas“, - pasakojo A.Jucevičius. Jis prisiminė ir metus, kai įvyko vos trys „Snaigės“ žygiai, bet tai buvo labai seniai. Tačiau dar nebuvo nė vienos žiemos, patikino „Snaigės“ žygių organizatorius, kad nepavyktų nė karto sukviesti paslidinėti.

„Snaigės“ žygių entuziastų gretos kasmet auga. Pastaraisiais metais vidutiniškai į juos susirenka apie 1000 aktyvaus laisvalaikio mėgėjų, nors būna ir pusantro tūkstančio. Tad didesnis organizatorių galvos skausmas - ne sulaukti sniego, o kur rasti vietos žygeivių transporto parkavimui: „Ką reiškia toks dalyvių skaičius? Jeigu žygyje dalyvauja apie 1000 žmonių, mašinų būna apie 700. Galėtume padaryti daug gražių slidinėjimo maršrutų, bet negalime, nes nėra kur palikti mašinų. Dideli plotai parkingui yra Antakalnyje, Verkiuose žmonės randa, kur palikti mašinas, dar vienas dėkingas rajonas – Karoliniškės. Ketvirtoji vieta – Vingio parkas, nors slidinėjimo atžvilgiu ji ir ne tokia įdomi“.



Šiemet laukia ypač ilgas šventinis Kalėdų laikotarpis. Aktyvaus gyvenimo  būdo šalininkai nepraleis jo viso už stalų. „Gruodžio 28-ąją vyks tradicinis kalėdinis bėgimas, o mes 27 dieną ne slidinėsime, o „lazdinėsime“, - juokiasi A.Jucevičius, kviesdamas po švenčių pasivaikščioti su šiaurietiško ėjimo lazdomis po Aukštagirio mišką.

Nesėdės prie stalo sporto entuziastai ir gruodžio 31-ąją. Jau gerą dvidešimtmetį Naujuosius jie pasitinka kelyje: „Gruodžio 31-ąją turime naktinio žygio tradiciją. Susirenkame pasipuošę kaukėmis, karnavaliniais rūbais, kai kas atsineša deglų ir einame pasivaikšioti. Paprastai tai būna Žemieji Paneriai arba Verkiai. Gerą valandą pavaikšioję po mišką, kur vietomis trasa būna pažymėta žvakutėmis, kartais užpuola plėšikai ar dar kokių nuotykių nutinka, susirenkame prie laužo – padainuojame, pašokame. O tada, apie dešimtą valandą, kas nori, grįžta į miestą, kiti prie laužo lieka sutikti ir Naujų“, - tokiuose naujametiniuose žygiuose, pasakojo A. Jucevičius, paprastai dalyvauja apie pusantro šimto žmonių.