Lietuvių neturėtų akinti aukso troškimas

Žinomas krepšinio specialistas, Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) direktorius Šarūnas Sakalauskas, nors ir kiek atsitraukęs nuo trenerio darbo, tačiau ir toliau gyvena krepšiniu.

Kalbėdamas apie praėjusius metus Š. Sakalauskas išskyrė didžiausias krepšinio pergales, išryškėjusias perspektyvas ir problemas. Opiausia jų – individualiai stiprių žaidėjų rengimo spraga, atsiliepianti ir suprastėjusiems rinktinių rezultatams.

Apie šias bėdas ir kitus Lietuvos krepšinio įvykius – sportas.info pokalbis su Š. Sakalausku.

Kokią Lietuvos krepšinio pergalę išskirtumėte 2014 m.?
Lietuvos vyrų rinktinės pasaulio čempionate užimtą ketvirtąją vietą.

Tikėjotės tokio rezultato?
Atvirai pasakysiu – nesitikėjau, nes pakilti taip aukštai pasaulio čempionate yra sunku. Taip pat prisidėjo Manto Kalniečio trauma, kuri koregavo žaidimą ir planuojamą vietą prieš pat čempionatą. Tai tikrai labai aukštas pasiekimas, o ir žaidimas kokybine prasme buvo labai geras.

Kaip manote kas lėmė tokį pasiekimą?
Manyčiau, kad metai iš metų rinktinės trenerių atliekamas darbas. Yra ir antroji rinktinė, dalyvaujanti įvairiuose turnyruose. Tas informacijos rinkimas, antrosios rinktinės žaidėjų pakvietimas į pirmąją, leido treneriams žinoti ką kviesti, iškritus vienam ar kitam žaidėjui iš komandos. Toks darbas davė savo vaisius.

Kitos rinktinės pergalių nelabai padovanojo, kaip manote kodėl?
Jaunimo rinktinės neblizga, nors dvidešimtmčiai dar parodo rezultatus. Esame nedidelė šalis ir pirmos vietos užėmimas nėra tai, ko turėtume siekti visada. Žiūrint iš Moksleivių krepšinio lygos perspektyvų, nebuvo laiku susiorientuota, pakitus krepšinio taisyklėms 2008 m. ir šiemet. Nebuvo tų naujovių pritaikymo vaikų sporto mokyklose ir jų treniruočių procese, kreipiant dėmesį į individualų meistriškumą, o ne komandinį žaidimą.  Tad moterų ir vyrų rinktinėms pradeda trūkti jaunų žaidėjų. Problema ne tame, kad mažai žmonių žaidžia krepšinį, bet trūksta techniškai paruoštų žaidėjų. To paruošimo trūkumas ir išryškėja. Žaidimo vienas prieš vieną, du prieš du labai trūksta, kai atakų laikas yra trumpinamas.



Jeigu norime būti priekyje, turėtų būti diskusija kokios yra tendencijos, kas vyrauja pasaulyje ir kaip mes atrodome kontekste. Šitos diskusijos ir naujausių krepšinio madų paskleidimo po sporto mokyklas nebuvimas ir iššaukė tai, kad neturime konkurencingų rinktinių ir techniškai paruoštų žaidėjų trūkumą.

Ką išskirtumėte kalbant apie klubinį krepšinį?
Nudžiugino Klaipėdos „Neptūnas“ įsiveržęs į lyderių tarpą. Smagiau, kad yra ne dvi pajėgios komandos, tai yra „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, bet ir „Neptūnas“.

Nudžiugino grįžtanti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) varžybų sistema prie normalaus čempionato. Dabar jau žiūrovai įsidėmėjo, kad sekmadieniais 16 val. 15 min. transliuojamos rungtynės. Grįžimas yra sveikintinas ir norėčiau už tai pagirti LKL. Matome, kad komandos sustiprėjo, neaišku, kas užimas pirmą-trečią vietą, neaišku koks išsidėstymas bus viduryje lentelės. Lyga tapo tvarkingesne.

Kokios perpsektyvos išryškėjo žiūrint į individualius žaidėjus?
Nustebino geras Donato Motiejūno ir Jono Valančiūno žaidimas. Tai labai jauni žaidėjai, bet jau žaidžia brandžiai. Ateina du svarbūs žaidėjai į rinktinę, prie kurių galės jungtis kiti. Jų žaidimas tikrai nuteikia optimistiškai – jie yra matomi ir svarbūs savo komandose. Lietuvos krepšinis tampa matomas visame pasaulyje dėka jų.

Džiugina „Žalgiris“. Jie planavo vienaip, o išėjo geriau. Šansą gavo du jauni įžaidėjai – tai Lietuvos krepšiniui yra labai gerai. Lukas Lekavičius ir Vaidas Kariniauskas yra labai skirtingi žaidėjai, todėl jiems keičiantis galima keisti ir visą žaidimą. Pati „Žalgirio“ koncepcija yra sveikintina – savo sistemos dėka jie komandai paruošia žaidėjus ir nereikia tiek dairytis į JAV ar buvusios Jugoslavijos šalis.