Finišą pasiekė be šoninio stiklo

518 kilometrų nepertraukiamo greičio ruožo. Lietuvos ralio čempionate lenktynininkai tiek nuvažiuoja beveik per visą sezoną. Benediktas Vanagas, padedamas šturmano Andrejaus Rudnickio, tokią distanciją pirmadienį įveikė per šešias valandas ir dvylika su puse minučių bei finišavo 28 vietoje. Tiesa, nemažą dalį kelio jie buvo priversti važiuoti atviru automobilio langu.

„Pirmoje greičio ruožo pusėje viskas klostėsi puikiai. Aplenkėme nemažai dalyvių. Deja, viename kontrolės punkte teisėjas, dėdamas antspaudą ant maršrutinės kortelės, per stipriai trinktelėjo antspaudu ir mūsų automobilio durelių stiklas įkrito į automobilio vidų. Taigi likusią trasos dalį važiavome be šoninio lango, o ten dar laukė apie šimtas kilometrų „fesh-fesh’o“. Prisiminiau košmarą, patirtą prieš dvejus metus, kai nemačiau nieko nei lauke, nei automobilio viduje. Dėl to vienoje vietoje užklimpome ir praradome daug pozicijų, kurias buvome išsikovoję“, – apie patirtus sunkumus pasakojo B. Vanagas.

„General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lenktynininkai, automobilių rikiuotėje startavę iš 37 pozicijos, ilgiausioje šių metų Dakaro maratono rungtyje vis dėlto pranoko devynis priekyje važiavusius varžovus. Nuo antrojo etapo nugalėtojo ir absoliutaus ralio lyderio katariečio Nasser Al-Attiyah lietuviai atsiliko 1 val. ir beveik 8 min.

Startavęs 15.18 val. Lietuvos laiku, juodasis „Toyota Hilux“ visureigis kantriai įveikė visus kelyje laukusius sunkumus, kurių šįkart, anot B. Vanago, netrūko: „Diena buvo ir tebėra labai karšta. Tai buvo tikrai itin sudėtingas greičio ruožas, kurio dalis driekėsi kalnuotomis vietovėmis, kur vyksta Pasaulio ralio čempionato vienas iš etapų. Dalis trasos buvo labai akmenuota, kita driekėsi išdžiūvusių upių vagomis. Buvo nemažai smėlio ir taip visų nemėgstamo „fesh-fesh’o“. Tai iš mūsų ir automobilio pareikalavo nemažai pastangų, bet dulkių šiame Dakare bus dar daug.“



Sunkiausių pasaulyje ištvermės lenktynių bendroje įskaitoje po dviejų etapų B. Vanago ir A. Rudnickio tandemas žengia 28 vietoje ir kol kas pirmaujančiam 2011 m. Dakaro čempionui N. Al-Attiyah pralaimi 1 val. ir beveik 20 min.

Iškart po starto B. Vanagas, kaip buvo planavęs, ėmė lenkti priekyje važiavusius lėtesnius varžovus, kuriems pirmą ralio dieną dėl itin prasto matomumo buvo priverstas sekti iš paskos. Jau po kelių dešimčių kilometrų lietuvis įsiveržė tarp dvidešimties greičiausiųjų ir viename iš kontrolinių punktų buvo pakilęs iki 17 vietos.

„Per 500 kilometrų tikrai buvo vietų, kur galėjome lenkti, tad stengėmės tai ir daryti. Gaila dėl tokių apmaudžių techninių nesklandumų, bet rezultatas nėra blogas, o Dakaras dar tik prasideda. Mes stabiliai kylame į viršų ir artėjame prie užsibrėžtų tikslų“, – sako B. Vanagas.

Po greičio ruožo finišo lenktynininkams beliko nuvažiuoti 86 km iki San Chuano, kur įsikūręs antrasis šių metų Dakaro ralio bivuakas. Ten antradienį ryte maratono dalyviai pradės trečiąjį etapą, vedantį į Čilesito miestą. B. Vanagas tikisi, kad ši naktis „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos mechanikams nebus pernelyg sunki: „Automobilis, regis, turi keletą įbrėžimų nuo čionykštės augmenijos. Siauruose ruožuose, kurių buvo išties daug, lietėme šalikelėje styrančius sudžiūvusius augalus. Visa kita išsiaiškins mūsų mechanikai.“

Per pirmąsias dvi dienas Dakaro ralio dalyviai Argentinos keliais įveikė jau beveik pusantro tūkstančio kilometrų (iš jų greičio ruožų – 688 km), tai yra šeštadalį viso maratono. Iki lenktynių finišo sausio 17 d. jiems dar teks įveikti daugiau kaip 7600 km.

Išsikapstė paryčiais

Kur kas blogiaus sekėsi "Žalvario" ekipažui - Antanui Juknevičiui ir Edvardui Duobai.

Nutiko tai, ko labiausiai baimintasi – neatlaikė technika. Baltas sportinis „Mebar“ skriejo Argentinos bekelėmis: per kopas, birų "feš feš" tipo smėlį, aštrius akmenis, pavasarinių upių vagas. Tačiau galiausiai neatlaikė jo sankaba – greičiausiai užvirė ir ištekėjo skystis.

Antanas Juknevičius ir Edvardas Duoba dėl to ilgam įstrigo aukštos ir stačios kopos įkalnėje, tačiau paryčiais išsikapstė ir Dakaro ralio finišą vis dėlto pasiekė. Antrasis Dakaro etapas iš Vilja Karlos Paso į San Chuaną – ilgiausias ir vienas sunkiausių šiame maratone.

518 km greičio ruože gedimų patyrė galybė automobilių, kai kurie jų jau baigė lenktynes.

„Važiuodami matėme net sudegusį automobilį. Nei jo markės, nei modelio nebebuvo įmanoma nustatyti“, – sakė E.Duoba.

Pailsėjęs vos kelias valandas, „Žalvario“ ekipažas stojo prie trečiojo Dakaro starto linijos, vildamasis, kad problemų jame pavyks išvengti.