Olimpietis nori grįžti į olimpines trasas

2010 m. Vankuverio olimpinių žiemos žaidynių dalyvis ignalinietis Modestas Vaičiulis, išsigydęs Laimo ligą, vėl sugrįžo į baltąsias trasas ir svajoja apie savo antrąją olimpiadą.

 

Sausio pradžioje M. Vaičiulis per Lietuvos slidinėjimo čempionatą Ignalinoje laimėjo aukso ir sidabro medalius. Jau kitą dieną trys jo komandos draugai išvyko treniruotis į Otepę, o ignalinietis dėl darbo reikalų liko namie. Šį savaitgalį jis prisijungs prie rinktinės ir dalyvaus atvirame Latvijos čempionate. 

Be to, lapkričio pabaigoje Švedijoje vykusiose varžybose M.Vaičiulis pagerino geriausią pastarųjų 3 metų Lietuvos slidininkų pasiektą rezultatą pagal Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) taškus sprinto rungtyje. Sprinto laisvuoju stiliumi lenktynių kvalifikacijoje Modestas finišavo 10-oje vietoje, atsilikdamas nuo lyderio švedo Antono Liblando vos 4,79 sek. ir taip surinkdamas 72 FIS taškus. Tokio gero rezultato sprinto rungtyje Lietuviai nebuvo pasiekę pastaruosius 3 metus. FIS taškais skaičiuojami pagal atsilikimą nuo lyderio. Kuo mažiau taškų, tuo geresnis rezultatas.

Porą metų dirbau Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro Ignalinos skyriuje kūno kultūros mokytoju. Čia dirbu ir dabar, tik krūvis jau gerokai mažesnis. Laisvalaikiu kartu su kitu kūno kultūros mokytojo Viktoro Češulio vadovaujama grindų riedulio komanda  "ISC Vikingas" mėgėjų lygoje užėmėme pirmą vietą. Žaidžiau ir salės futbolą, laimėjome Aukštaitijos taurę.

Vis nueidavau ir paslidinėti. Kai gydytojai pasakė, jog Laimo liga atsitraukė, nuo praėjusios vasaros pradėjau aktyviau rengtis slidinėjimo sezonui. 
 

Pajėgaus jaunimo per tą laiką daug neatsirado, mano mėgstamoje sprinto rungtyje konkurencija nedidelė, o ir kitose distancijose pasikaunu dėl pirmosios vietos. Gera sportinė forma niekur nedingo. Kai sirgau, nebuvau niekur kviečiamas, nevažinėjau į treniruočių stovyklas, slidinėjau vienas. 
 

Pamažu jau grįžta jėgos, pasitikėjimas, kiekvieną mėnesį jaučiuosi vis geriau. Viliuosi, kad kiti metai bus dar sėkmingesni. 
 

Jaunimo grupėje yra keli stipresni slidininkai (Stepanas Terenjevas, Tautvydas Strolia, Jaunius Drūsys), kurie netrukus prisijungs prie vyrų, kur belikęs vienas pajėgesnis slidininkas Lukas Jakeliūnas. Kasmet mažėja konkurencija ir norinčiųjų slidinėti. Jaunimą slidinėjimas ne itin traukia, tai labai sunki sporto šaka. 


 

Mūsų rezultatai pasaulyje nedžiugina, o jei laimime varžybas namie tarpusavyje – anokia čia garbė. Tačiau slidinėjimo tikrai nemesiu, jis man patinka. Esu dėkingas Technologijos ir verslo profesinio mokymo centro vadovams, kurie man sudėliojo gerą grafiką, kad galėčiau sportuoti ir dirbti.   
 

Slidinėjimo treneriu labai norėčiau dirbti. Tenerio darbo bandžiau ieškotis Ignalinos moksleivių namuose, tačiau man vietos neatsirado. 
 

Slidinėjime aš nuo septynerių metų, mane treniravo mama, buvusi daugkartinė Lietuvos čempionė ir prizininkė  Dalia Bujevič-Vaičiulienė. Viskas nuo mamos ir prasidėjo, ji man buvo didelis autoritetas. Tiktai mamos dėka pradėjau lankyti slidinėjimo pratybas. 

Šį savaitgalį Priekulėje (Latvijoje) dalyvausiu gal vienos distancijos varžybose, o sausio viduryje Otepėje per Pasaulio taurės varžybas jėgas išmėginsiu individualiame ir komandiniame sprinte su Luku Jakeliūnu. Tai mano mėgiamiausios rungtys, o kitose sekasi kukliau. Mano raumenynas didelis, tinka trumpam, o ne ilgam darbui. 
 

Jeigu viskas klostysis sėkmingai ir vyks pagal planą, kitas mano siekis – 2018 m. olimpinės žiemos žaidynės  Pjongčange. Tai būtų mano antrosios žaidynės.