Plaukimas jau vejasi krepšinį

Kaip įprasta, šiais metais dosniausiai valstybės finansuojama sporto šaka Lietuvoje bus krepšinis, o į antrą vietą kyla plaukimas. Tai paaiškėjo penktadienį paskelbus, kaip paskirstyta parama sporto federacijoms iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF). Šiemet tai padaryta rekordiškai anksti.

Tradiciškai KKSRF lėšos būdavo paskirstomos vasarį, bet šįkart atsižvelgta į federacijų prašymus paskubėti, kadangi pinigai joms reikalingi nuo pat metų pradžios.

Tiesa, KKSRF tarybai pirmininkaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius penktadienį pristatė tik finansavimo, skirto didelio meistriškumo sportui, išklotinę: likusią fondo dalį žadama išdalinti iki vasario pradžios.

Sporto federacijoms iš KKSRF atiteks 11,8 mln. litų (4,1 mln. eurų). 2014-ais šis skaičius buvo beveik pusantro milijono litų mažesnis, bet tai nereiškia, kad federacijos praturtės – šiemet į sporto šakų plėtojimo lentelę įtrauktos kai kurios išlaidos, kurios anksčiau būdavo finansuojamos atskiromis eilutėmis.

Anot E. Urbanavičiaus, reali parama sporto šakoms išliko praėjusių metų lygyje.

Žaidimų sporto šakos galutinių sumų, kurias gaus 2015-ais, dar nežino: kaip ir prieš metus, kiek vėliau joms papildomai bus išdalinti 2 mln. litų iš KKSD biudžeto.

Tarp gausiausiai remiamų sporto šakų ir toliau karaliauja krepšinis. Jam iš KKSRF numatyta 1,8 mln. litų, be to, Lietuvos krepšinio federacija papildomai atsirieks iš komandinių sporto šakų krepšelio bei gaus finansavimą rugpjūtį Kaune vyksiančio Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionato organizavimui. E. Urbanavičiaus teigimu, iš viso krepšinis turėtų surinkti panašią sumą kaip pernai – apie 3 mln. litų.

Nuo 2012 metų, kuomet Londono olimpiniame baseine suspindo Rūta Meilutytė, nuolat finansinius raumenis auginantis plaukimas žengė dar vieną žingsnį aukštyn, iš antros vietos išstumdamas šiuolaikinę penkiakovę. Lietuvos plaukimo federacijai atiteks 845 tūkst. litų (245 tūkst. eurų).

Penkiakovininkus aplenkė ir lengvaatlečiai, gausiantys 701 tūkst. litų (203 tūkst. eurų).

Federacijų finansavimas apskaičiuojamas pagal specialią formulę, įvertinančią sporto šakos pasiekimus praėjusiais metais ir masiškumą.

Iš viso paramos sulauks 61 federacija: lyginant su praėjusiais metais, jos nebegaus KKSD oficialiai nepripažintos kuraš, bočia, muai tai ir ušu, bet į remiamų sporto šakų sąrašą grįžo kendo.



Sporto pinigų dalybos kone kasmet sukelia audringų diskusijų, išimtimi neturėtų tapti ir priešolimpiniai 2015-ieji. Anot Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidento Rimanto Kveselaičio, kitaip ir būti negali, kadangi bendra šalies sporto piniginė tiesiog yra per maža.

Anot LSFS vadovo, nenormalu, kad federacijos nuo ekonominio sunkmečio pradžios iki dabar tebefinansuojamos iš KKSRF, nors fondo įstatyme nustatyta, kad KKSRF lėšos turi būti naudojamos projektams, o ne programoms remti. Esą sporto šakų plėtojimui asignavimų privalo skirti valstybė iš biudžeto.

„Sportas Vyriausybei absoliučiai neįdomus, nebent reikia prie vėliavos pastovėti. Jau tiek metų vaikštome į Finansų ministeriją, prašome, aiškiname, bet vis tiek esame priversti finansuoti šalies rinktines, kurios atstovauja mūsų valstybei, iš alkoholio ir tabako“, – piktinosi R. Kveselaitis.

KKSRF lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

Šiemet į KKSRF iš viso surinkta 19,8 mln. litų, be to, fonde liko 400 tūkst. litų, nepanaudotų praėjusiais metais.

KKSRF tarybą, be jos pirmininko E. Urbanavičiaus, sudaro Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, LTOK viceprezidentas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algimantas Vasiliauskas ir LTOK narys, LSFS prezidentas R. Kveselaitis.

Sporto šakos, kurių plėtrai skirta daugiausia lėšų iš KKSRF (tūkst. Lt)*

Krepšinis – 1787 Lt (518 eurų) / 1149 Lt**
Plaukimas – 845 Lt (245 eurų) / 740 Lt
Lengvoji atletika – 701 Lt (203 eurų) / 691 Lt
Šiuolaikinė penkiakovė – 664 Lt (192 eurų) / 714 Lt
Aviacijos sporto šakos – 600 Lt (174 eurų) / 600 Lt
Dviračių sportas – 595 Lt (172 eurų) / 421 Lt
Rankinis – 387 Lt (112 eurų) / 341 Lt
Futbolas – 385 Lt (111 eurų) / 208 Lt
Buriavimas – 342 Lt (99 eurų) / 275 Lt
Boksas – 327 Lt (95 eurų) / 272 Lt
Irklavimas – 315 Lt (91 eurų) / 294 Lt
Imtynės – 309 Lt (89 eurų) / 298 Lt
Baidarių ir kanojų irklavimas – 288 Lt (83 eurų) / 273 Lt
Gimnastika – 259 Lt (75 eurų) / 260 Lt
Sportiniai šokiai 246 Lt (71 eurų) / 237 Lt
Stalo tenisas – 236 Lt (68 eurų) / 211 Lt
Orientavimosi sportas – 208 Lt (60 eurų) / 199 Lt
Šaudymas – 191 Lt (55 eurų) / 202 Lt
Automobilių sportas – 180 Lt (52 eurų) / 128 Lt
Tinklinis – 175 Lt (50 eurų) / 156 Lt
Kiokušin karatė – 163 Lt (47 eurų) / 152 Lt
Žolės riedulys – 163 Lt (47 eurų) / 171 Lt

* – parama sportiniams žaidimams nurodoma be papildomo finansavimo iš KKSD biudžeto
** – parama 2014 metais