Kartu su pinigais – pasitikėjimo avansas

Kaip niekada anksti buvo paskirstytos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos, skirtos didelio sportinio meisitriškumo plėtojimui, tai yra sporto šakų federacijoms. Šiemet 3,3 mln. eurų (11,3 mln. litų) teko 59-ioms federacijoms. 
 

Dar dviems federacijoms – Sunkiosios atletikos bei Baidarių ir kanojų irklavimo - su beveik 130 tūkst. eurų suplanuotu krepšeliu kol kas lėšos neskirtos, nes nebaigta jų pripažinimo procedūra.

Naujoji pripažinomo tvarka įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Federacijos iki praėjusių metų vidurio turėjo pateikti dokumentus, kad atitinka naujus kriterijus, nustatytus dar 2013 m.

Daugiausia lėšų – 517 550 eurų (1 787 000 litų) – skirta Lietuvos krepšinio federacijai. Be to, ji dar gaus papildomų pinigų rugpjūtį Kaune vyksiančio Europos jaunučių (iki 16 metų) čempionato organizavimui. Taip pat LKF atiteks dalis iš Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) numatytos 2 mln. sumos sporto žaidimų federacijoms.

Į antrąją vietą geriausiai finansuojamųjų sąraše pakilo Lietuvos plaukimo federacija - 244 845 eurai (845 400 litų), trečia yra Lengvosios atletikos federacija – 203 053 eurai (701 100 litų). Ketvirtoje vietoje atsidūrė anksčiau tik krepšininkams nusileidusi Šiuolaikinės penkiakovės federacija – 192 337 eurai (664 100 litų). Pernai ji gavo 14 tūkst. eurų daugiau.

Federacijų finansavimas apskaičiuojamas pagal specialią formulę, įvertinančią sporto šakos pasiekimus praėjusiais metais ir masiškumą.

Lyginant su praėjusiais metais, KKSRF lėšų nebegaus KKSD oficialiai nepripažintos kuraš imtynių, bočia, projektų nepristačiusios muai tai ir ušu federacijos, bet į remiamų sporto šakų sąrašą grįžo kendo.

Atskiro finansavimo pagal naująją pripažinimo tvarką nebegaus ir Kalnų slidinėjimo (lėšos įtrauktos į bendrą Nacionalinės slidinėjimo asociacijos biudžetą) ir Kartingo (į Automobilių sporto federacijos biudžetą) federacijos.

Lėšas kitiems projektams – pagal fizinio aktyvumo plėtotės, inventoriaus, sporto mokslo ir kitas kryptis – planuojama paskirstyti iki vasario mėnesio. Bendra fondo suma – 5,8 mln. eurų (20,2 mln. litų).

KKSRF pateiktas paraiškas vertina ekspertai. Sprendimus priima taryba, kurią sudaro jos pirmininkas, KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, LTOK viceprezidentas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis.

KKSRF lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

Visi KKSRF tarybos nariai vieningai pripažįsta, kad didžiausia problema yra ta, kad iš valstybės biudžeto jau senokai lėšos sportui neskiriamos.

„Federacijos yra registruotos Lietuvos vardu, joms yra deleguotos funkcijos atstovauti valstybei pasaulio ir Europos čempionatuose. Ir šitoms funkcijoms įgyvendinti valstybė privalo skirti lėšų. Deja, jau 8 metai federacijos iš finansų ministerijos nėgauna lėšų. Tik pernai ir šiemet po 580 tūkst. eurų visoms federacijoms. Iš esmės tai nulis.

Fondas buvo kuriamas masinio sporto,  sveikatingumo, fizinio aktyvumo skatinimo projektams finansuoti. Tačiau dabar iš jo lėšų daugiausia finansuojamas didelio meistriškumo sportas, nes valstybė jo neremia“, - piktinosi R.Kveselaitis. Vėiau jis pridūrė: „Mano nuomone, šiai vyriausybei sportas visai neįdomus. Prie vėliavų pastovėt, himno, jie gali. O kai reikia rasti pinigus, skirti sportui lėšas, mes liekame paskutiniai.“

LSFS vadovui antrino ir A.Vasiliauskas: „Bijau, kad kitąmet mūsų fondas nebūtų skeliamas dar per pusę ir dalis fondo lėšų paverčiamos biudžetinėmis ir taip randamos lėšos asignavimams, o kitiems projektams liktų tik keli milijonai. Bet su viltimi žiūrime į ateitį. Ir KKSD direktorius bendravo su Vyriausybės vadovu, tikėkimės, kad ledai pajudės.“

E.Urbanavičius ramino tarybos narius: „Turime labai palankią vyriausybę šiam klausimui spręsti. Tikiu, kad pavyks įgyvendinti idėją ir jau 2016 m. turėti naują finansavimo modelį.  KKSD turi pasiūlymų, kaip suformuoti biudžetą iš savo resursų ir galėsime tai pasiūlyti, jei vyriausybę nerastų lėšų. Esame gerame kelyje. 

KKSD įsipareigojęs sukurti finansavimo modelį, aprašyti ir pateikti po pirmo ketvirčio sporto visuomenei diskutuoti. Ten bus ne tik rezultatų – medalių, aukštų vietų – kriterijai, tai bus administraciniai kriterijai, kurie būtini federacijoms norint judėti į priekį. 

Nesakau, kad KKSD kišis į federacijų veiklą. Bet tai, kas svarbu rezultatų siekimui, bus įvardyra kriterijuose. Federacijos, kurios atitiks kriterijus ir tenkins juos, gali tikėtis ir didesnio finansavimo. O kitos jei neturės ar nesusikurs pakankamos struktūros, gaus mažiau lėšų nežiūrint į tai, kokį jos dabar turi finansavimą. Tai bus objektyvūs kriterijai. Pagrindinis tikslas – paskatinti gerai dirbančius.“

Pasak kelių KKSRF tarybos narių, jei vyriausybė neras lėšų sporto šakų finansavimui iš biudžeto, sportui padėtų ir fondui skiriamos akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, dalies padidinimas nuo 1 iki 3 proc. Prieš kelerius metus būtent tiek padidėjo Kultūros rėmimo fondo dalis. Anksčiau abu fondai gaudavo po 1 proc. 

„Per aštuonerius metus išvaikščiojome visas institucijas siekdami, kad valstybė surastų 11 mln. litų sporto finansavimui. Mums aiškina, kad nėra šaltinio, iš kur paimti tuos pinigus, kad valstybei labai blogai. Nemanau, kad negalima surasti. 

Ligonių kasų išmokos per 10 metų išaugo milijardu litų. Fizinio aktyvumo programos – vos milijonu. Tai ir atsakymas, kodėl auga išmokos ligonių kasose. Nes valstybė nefinansuoja fizinio aktyvumo programų. Todėl ligonių kasų išmokos auga, jiems surandami tie milijonai, o sveikatingumui – ne. Todėl žmonės ir toliau sirgs ir situacija sveikatingumo negerės“, - niūrias prognozes piešė R.Kveselaitis.

 

Pasak A.Vasiliausko, dabar tik labai menka KKSRF dalis skiriama fiziniam aktyvumui. „Tikrai nenoriu skirti pirmenybės šiai sričiai. Nes fizinis aktyvumas, aukštas sportinis meistriškumas, olimpinis švietimas yra vienoje valtyje. Jei vienas kuris jos galas pradeda skęsti, neužilgo ir kitas atsiduria po vandeniu. Bet esant tokiam sporto finansavimui, tikėtis rezultatų šuolio būtų sunku. Ačiū federacijų, sporto klubų, sporto centrų vadovams, kad esaant tokiam biudžetui sportininkai garsina mūsų šalį“, - teigė „Sportas visiems“ vadovas.

Didžiausia šių metų naujovė, išskyrus labai ankstyvą lėšų paskirtsymą – didelio meistriškumo plėtotės projektų finansavimas per sporto šakų federacijas. 

Anksčiau šiems projektams lėšos buvo skiriamos atskiromis eilutėmis.

Šis principas taikomas daugiausia siekiant perkelti didžiojo meistriškumo plėtotės finansavimą iš fondo į valstybės biudžetą.

„Mėginame perduoti federacijoms kai kurias funkcijas, kurių jos iki šiol nevykdė. Taip avansu deklaruojame pasitikėjimą federacijomis, nes būtent jos turės užtikrinti, kad anksčiau atskirai finansuoti didelio meistriškumo projektai būtų tinkamai finansuojami. KKSD kontroliuos visą šį procesą. Reikia  būti tikriems, kad federacijoms skirti pinigai nueis sporto reikmėms, o ne skolų dengimui“, - teigė LTOK viceprezidentas R.Bakutis.

Naujovės pavyzdys – jei kurioms didelio sportinio meistriškumo dalyvius sutraukiančioms varžyboms ar projektui, kuriuos organizuoja konkretus klubas, anksčiau pinigai buvo skiriami tiesiai iš KKSRF, tai dabar lėšos bus pervestos į federacijos sąskaita ir ši turės užtikrinti sėkmingą projekto vykdymą atriekdama reikiamą dalį lėšų.
 

Į klausimą, ar tokiu būdu klubai netampa labiau priklausomi nuo federacijos ir jos vadovų malonės, E.Urbanavičius atsakė: „Jie ir taip yra priklausomi, nes yra federacijų nariai. O sėkmingą projektų vykdymą užtikrins sutartys su federacijomis, kuriose viskas bus numatyta. Jei federacija nutars pasukti kita kryptimi, pati nusipjaus šaką, ant kurios laikosi.“

Būtent sutartys ir kiti kontrolės mechanizmai, anot R.Bakučio, turės užtikrinti, kad lėšos patektų būtent į tas rankas, kurioms ir skirtos: „Kad nebūtų taip, jog turnyras vykdomas, o federacija neduoda lėšų tik dėl to, kad nemėgsta to klubo.“

E.Urbanavičiaus teigimu, sėkmingas lėšų skirtsymas atsispindės ir naujai kuriamuose finansavimo kriterijuose: „Administravimo kriterijai bus labai svarbūs. Atsižvelgsnime, kaip vystoma sporto šaka. Bus imamas domėn sporto klasių kūrimas, sąveika su sporto gimnazijomis, Lietuvos olimpiniu sporto centru, rėmėjų paieška. Nes iki šiol federacijos finansuotos pagal lygiavos principą.“ 

Jau kelerius metus kalbant apie KKSRF lėšų paskirstymą akreipiamas dėmesys į ledo ritulininkų problemas.

Skolose paskendusi Lietuvos ledo ritulio federacija bankrutuoja, tad šios sporto šakos plėtrai skirtos lėšos pervedamos Nacionalinei ledo ritulio lygai, kuriai deleguotos federacijos teisės.

„Šią savaitė buvome susitikę su lygos vadovais. Tvirtai sutarėme, kad artimiausiu metu turi būti sukurta nauja Lietuvos ledo ritulio federacija. Nes iš žaidymų sporto šakoms KKSD skirtos sumos bus skirtos tik federacijai. Lyga jos negaus“, - paaiškino E.Urbanavičius.