Į Rio brausis su patyrusia komanda

Geriausias Lietuvos kanojininkas Jevgenijus Šuklinas sausio mėnesį namie stiprėja fiziškai – tris savaites jis dirba labai sunkiai, po to vieną savaitę krūvius truputį sumažins ir sausio pabaigoje ar vasario pradžioje išvyks į treniruočių stovyklą Portugalijoje, kur jau imsis irklavimo.  
 

„Gruodžio mėnesį tris savaites iki švenčių irgi praleidau Portugalijoje. Ši šalis tapo pagrindine vieta, kur rengiuosi naujam sezonui. Viską apgalvojus ir su visais treneriais pakalbėjus, pagrindiniu mano treneriu tapo sportinę karjerą baigęs Tomas Gadeikis, su kuriuo iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių pasirašysime sutartį. 
 

Su juo važinėsiu į treniruočių stovyklas, o Visagine mane prižiūrės antrus metus treneriu dirbantis Raimondas Labuckas, anksčiau irklavęs dvivietę kanoją su T.Gadeikiu. Ir toliau mums padeda šalies rinktinės treneris Egidijus Gustas, kuris kontroliuoja visą pasirengimo eigą. Pavyko suburti labai gerą komandą, beliks tik dirbti“, - sako J. Šuklinas.
 

Visus planus prižiūri ir dalyvauja juos sudarant bei metodikos klausimais rūpinasi mokslų daktaras Egidijus Balčiūnas, medicina – gydytojas Jurijus Vaščenkovas, kuris labai gerai atlieka savo pareigas. Mano nauja komanda su entuziazmu yra pasirengusi dirbti visą olimpinį ciklą.  
 

Kaip visada, įtemptas, vasarą poilsio tikrai nebus. Pagrindinis startas – pasaulio čempionatas Milane, kur vyks atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Pirmasis šešetukas užsitikrins kelialapį į Rio. Sieksiu iš karto jį iškovoti, tada nereikės vaikytis varžybų. 
 

Norisi dalyvauti ir pirmosiose Europos žaidynėse Baku bei ten gerai pasirodyti, taip pat Europos čempionate.


 

Taip. Dvivietė man – tik pasirengimo priemonė, ją irkluojant nėra jokių bandymų siekti gerų rezultatų. Pagrindinis pasirengimas yra skiriamas 200 m nuotoliui, tačiau dvivietę kanoją irkluodavau ir 1000 m distancijoje. 
 

Dvivietė man labai praverčia per pratybas, nes irkluojame didesniu greičiu, kuris man, sprinteriui, labai reikalingas. Irkluojant dvivietę, priprantu prie greičio ir būna lengviau irkluoti vienvietę kanoją. 
 

Kai su didžiuoju sportu atsisveikino Tomas Gadeikis, per pratybas į kanoją šiemet gal reikės sėsti su kuriuo nors jaunu irkluotoju – gal su Henriku Žustautu ar su Vadimu Korobovu. Ir jiems bus nauda, ir man. 

Mūsų jaunimui labai gerai prisišlieti prie tavęs ir tobulėti.
 

Aš specialiai jaunimą priėmiau į grupę, noriu turėti gerą komandą ir puoselėti tradicijas. Visose amžiaus grupėse turime jaunų, gabių kanojininkų, man nepastebimai užaugo gera pamaina. Mūsų jaunimas visose amžiaus grupėse rimtai pretenduoja laimėti medalius per pačio aukščiausio lygio varžybas. Tai šaunu. 
 

Man daug kas sako, kad ant savo galvos prisiimu konkurentus, kurie vieną gražią dieną mane ims ir aplenks. Aš galvoju kitaip: žiūriu ne savo rezultatų, o Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo, jo ateities. Būtų nuostabu, jeigu po manęs išaugtų dar daug olimpinių čempionų. Labai džiaugiuosi, kad turime tokį potencialą. 
 

Jis jau dabar geras. Tačiau kol dar jaunas, - tai viskas gerai. Bet ir toliau reikia kryptingai ir teisingai dirbti, nereikia sustoti. Man labai svarbu perteikti patirtį ir Vadimui, ir Henrikui, per treniruotes pasakyti jų klaidas, pamokyti. 
 

Vaikinai tikrai tobulėja. Dabar namie treniruojuosi be jų, nes Vadimas dar mokosi mokykloje, o Henrikas – universitete. Tikrai žinau, kad kovo ir balandžio mėnesiais su jais dirbsime kartu, mat, ne visada yra lėšų su jais kartu vykti į treniruočių stovyklas.