Sporto šeimoje - netektis

Pranas Naujokaitis gimė 1932 metais birželio 7 d. Šiauliuose. 1956 m. baigė Kauno medicinos institutą.  Buvo puikus tinklininkas: 1951-1970 m. atstovavo Kauno „Mediko“,  „Politechnikos“, „Žalgirio“ komandoms, Kauno rinktinei. 

P. Naujokaitis 1951-1959 m. buvo Lietuvos tinklinio rinktinės narys, sužaidė 74 rungtynes, atstovavo Lietuvai dvejose SSRS tautų spartakiadose. Šešis kartus (1952-1954, 1956-1957, 1959) tapo Lietuvos čempionu.

Komandos draugai P. Naujokaičiui patikėjo jungiančiojo žaidėjo funkcijas, nes jis  buvo nepaprastai judrus. Tas pareigas sėkmingai atlikdavo, jam aikštėje tekdavo vienas didžiausių krūvių. 
 

Pranui ir pačiam teko paragauti trenerio duonos: jis dešimt metų vadovavo "Mediko" moterų ir vyrų komandoms, šešerius metus - "Politechnikai". Reikliam ir principingam treneriui buvo patikėta treniruoti ir Lietuvos vyrų rinktinę. Jis buvo respublikinės, o vėliau ir sąjunginės  kategorijos teisėjas, vadovavo „Žalgirio“ sporto draugijos tinklinio sekcijai.

Dar vienas P. Naujokaičo pašaukimas buvo chirurgija. Baigęs Kauno medicinos institutą, 1956-1970 m. jis dirbo Kauno klinikų rentgenologu, 1970-1979 m. – Tuberkuliozės instituto Chirurgijos klinikos vadovu, 1975-1995 m – Vilniaus universiteto Onkologijos mokslinio tiriamojo instituto Torakalinio chirurgijos skyriaus vedėju. 

Operacijų atlikta įvairiausių. Pranas su dideliu malonumu visiems pasakodavo apie vieną įdomiausių savo operacijų. Vieno ligonio dešiniojo plaučio skiltis buvo užtemusi ir jis įtarė, jog ligonis gali sirgti vėžiu. Tuometėje Vilniaus tuberkuliozinėje ligoninėje P. Naujokaitis kruopščiai atliko bronchologinius tyrimus ir nutarė pašalinti dešiniojo plaučio skiltį. Po keleto valandų, darydamas operaciją, jis surado užtemimo kaltininką –prarytą ir plautyje įstrigusį vyšnios kauliuką ... Prie operacinio stalo Pranui ne kartą tekdavo stovėti po pustrečios- tris valandas. 

„Visą laiką reikėjo būti susikaupusiam, nesutrikti atsakingiausiais momentais, reikalui esant, mokėti staigiai persiorientuoti, nebijoti rizikuoti. Koks dar turi būti chirurgas? "Sportiškas! Neįsivaizduoju išglebusio, operacijos metu prakaituojančio chirurgo, - sakydavo Pranas. - Jei nebūčiau užsigrūdinęs vaikystėje, vargu ar būčiau galėjęs atlikti ilgai trunkančias ir sunkias operacijas", - teigdavo Pranas.  

Operacijų atlikta įvairiausių, buvęs puikus tinklininkas net negalėjo pasakyti, kiek. Gal du-trys tūkstančiai. Buvo išspausdinęs apie 300 mokslinių darbų, galėjo pasigirti 12 unikalių operacijų, kurias pirmasis atliko Lietuvoje. 

P. Naujokaitis daugiau kaip 20 metų gydė ligonius, sergančius tuberkulioze, nemažai metų dirbo bronchų diagnostikos srityje, nuo 1979 m. iki 2005 m. praleido Onkologijos institute. Išugdė keturis mokinius habilituotus mokslų daktarus. 

Kiekvienas ligonis P. Naujokaičiui - krūtinės ląstos aukščiausiosios kategorijos chirurgui -  buvo artimas, savas, ligonius jis vadindavo vardais: „Mano Robertas, mano Petras, mano Antanas“. 

Jis visada buvo optimistas ir tikėjo plaučių chirurgija. Vilniaus chirurgų draugijoje jis ne kartą dalinosi savo darbo patirtimi, skaitė paskaitas apie plaučių chirurgijos paslaptis. Kaip ir tinklinio aikštelėje, Pranas buvo universalus ir medicinoje. Teko pabūti ir anesteziologu, ir rentgenologu. 

Už savo laimingą gyvenimą P. Naujokaitis pirmiausiai buvo dėkingas sportui, kuris jį gerai užgrūdino. „Atrodo, chirurgija ir sportas – nelabai suderinami dalykai, bet jie mano gyvenime sutarė kaip brolis ir sesuo. Medicinai jau atidaviau kone 60 metų, o sportui metų duoklės niekada negana“, - sakydavo Pranas.  

Daug jo kolegų mokinių tapo profesoriais, habilituotais mokslo daktarais, vadovauja chirurginėms klinikoms, yra puikūs krūtinės ląstos chirurgai. P. Naujokaičio žmona, kitados žinoma krepšininkė Jadvyga Pimpytė, dvylika metų atstovavusi Lietuvos rinktinei, buvusi terapeutė, Lietuvos nusipelniusi gydytoja, savo vyrą apibūdino taip: „Jis sirgo chirurgija ir sportu“.