nacauto.lt | 2015 m. kovo 11 d. 12:01 |
![]() ![]() |
"Kurti šalies istoriją privalome visi"
B. Vanagas: "Valstybės istoriją privalome kurti kiekvienas, tačiau reikia ne tik apie tai svajoti, bet ir įgyvendinti drauge"
![]() |
Šiandien 15 val. Vilniuje, Lukiškių aikštėje, kils aukščiausia istorinė Lietuvos vėliava. 25-erius Lietuvos atkurtos nepriklausomybės metus simbolizuoja 25 metrų aukščio stiebas. Šios idėjos sumanytojas Benediktas Vanagas sako, kad kovo 11-oji – ypatinga įprasminanti diena. Valstybės istoriją privalome kurti kiekvienas, tačiau reikia ne tik apie tai svajoti, bet ir įgyvendinti drauge.
Benediktai, ka jums reiškia kovo 11-oji?
Bėgant metams keitėsi požiūris į Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ankščiau, pripažinsiu, daugiau džiaugdavausi laisvadieniu. Dabar atėjo suvokimas, kas yra laisvė. Svarbiausia, tai – galimybė būti savimi. Galimybė kurti ir svajoti. Gyenime dažniausiai vertiname tai, ko netenkame. Tas pats principas galioja ir kai šnekame apie laisvę. Kovo 11-oji dabar – diena, kai noriu būti su bičiuliais, kuriuos vertinu. Su kuriais noriu kurti. Tai įprasminanti diena.
Kaip keitėsi Lietuva per 25 metus?
Visą laiką gyvenant Lietuvoje nėra paprasta fiksuoti pasikeitimus. Tai geriausiai matosi tiems, kas atvyksta į čia bent kas metus. Turėjome be galo dinamišką pokyčių metą. Visų pirma, reikia suvokti, kad atkūrus nepriklausomybę mes perėjome gyventi į visai kitą ekonominę dimensiją. Iš planinės transformavomės į rinkos ekonomikos veikiamą valstybės vienetą.
Mano manymu, 25 metai valstybės formavimosi taikliai atitinka žmogaus biologinį amžių.
Tik gimus mums sunku išsiversti be kitų pagalbos. Pradžioje mokomės sedėti, po truputį žengti pirmuosius žingsnius. Po to išmokstame šnekėti. Nors nieko nemokame labai gerai, tačiau tobulėjame labai sparčiai.
Paauglystėje neproporcingai išstypstame, pradeda kankinti brendimo spuogai. Patiriame pirmąjį susižavėjimą, gal būt net meilę. Ieškome savęs ir už tai mokame kainą, kuri vadinasi patirtimi.
25-eri – laikas kai ateina pirmoji branda. Kūnas įgauna raumenis. Protas jau turi šiokios tokios informacijos apmąstymui. Žinoma, viskas dar prieš akis. Žiūrint evoliuciškai, turėtume vystytis, daryti sprendimus ir klysti toliau, tačiau tai jau turėtų vykti gerokai sklandžiau.
Dažnai kalbate apie Vytį. Kodėl Jums tai svarbu?
Vytis – Lietuvos tautinio identitetiteto simbolis. Su juo drauge gyvenome virš 600 metų. Man Vytis – veržlus, taurus, aiškią kryptį turintis profesionalas, kuris naudojasi įrankiais savo tikslams pasiekti.
Bet kuriai pasaulio tautai reikalingi aiškūs ir paprasti saves pažinimo simboliai. Tai suteikia žinojimas, kas mes, ir kur mes einame. Pasąmoningai perteikia mūsų vertybes. Vytis geriausiai simbolizuoja, koks yra tikrasis mūsų tautinis identitetas.
Po 50 metų okupacijos bei sąmoningai vykdomų represijų Vytis buvo kiek pamirštas bei nuklotas dulkėmis. Laikas nupurtyti jas ir įsisąmoninti, kas esame.
Kas labiausiai, norėtumetumėte, jog Jus išgirstų?
Dažnai žmonės man ploja per petį. Sako: „Benediktai, tu – šaunuolis, rodai Vytį pasauliui!“.
Išties viskas yra kiek kitaip. Vytį aš, visų pirma, rodau lietuviams. Kad jie prisimintų, kas esą. Tuomet taptų geriausiais. Geriausiais tarp bičiulių, savo šalyje, regione ar visame pasaulyje. Tuomet kiekvienas savo pavyzdžiu parodysime, kas mes esame bei suteiksime Vyčiui dar didesnį svorį bei autoritetą pasauliečių akyse.
Jaučiu Vyčio atgimimą. Dabar vienas svarbiausių uždavinių –„nenuvalkioti“ jo. Jog visi suprastume, kad būti Vyčiu yra garbė ir kad tai yra aukštas kokybės standartas.

Daug bendraujate ir su užsienio lietuviais. Kokie tai būna pokalbiai?
Tautiečiams visame pasaulyje įdomus mano bei mūsų komandos kelias. Keletą pastarųjų metų daug bendrauju su įvairiomis auditorijomis. Nemažą savo laiko dalį skiriu vaikams ir jaunimui, kuriems reikia postūmio iš realiai darbą dirbančių bei istoriją kuriančių asmenybių. Jiems reikia matyti pavyzdį, kuris parodytų, kad viskas, ką šnekame nėra tik žodžiai. Kad rezultatas – tik kryptingo darbo, žinant savo tikslą, natūrali pasekmė.
Bendraudamas su bendruomenėmis jaučiu, kad ne tik motyvuoju jaunuosius ar esamus specialistus, bet ir pats gaunu didžiulį energetinį užtaisą. Suvokiu, kad tai, ką darome nėra veltui. Esu supratęs, kad pasaulyje viskas yra įmanoma. Tačiau viskas turi savo kainą. Mano kaina – didelė. Tačiau, kai žinau, kad tai, ką darau, motyvuoja daugelį Lietuvos žmonių, tuomet ir ši kaina nėra tokia baisi. Tiesiog suvokiu, jog tai yra tvaru.
Kada ir kaip Jums kilo mintis apie aukščiausią istorinę vėliavą Lietuvoje?
Geriausi dalykai gyvenime nutinka netikėtai. Mintis Lietuvai ir Vilniui padovanoti aukščiausią vėliavos stiebą bei didžiausią ant jo plazdantį Vytį kilo praėjusią vasarą su bičiuliais geriant arbatą vienoje Vilniaus Rotušės aikštės lauko kavinių.
Daug minčių gimsta ir miršta neigyvendintos. Šiai su bičiuliais skyrėme daug dėmesio ir globos. Vilniaus miesto savivaldybė patikėjo mūsų idėja. Simboliška, tačiau praėjus 9 mėnesiams, jau visa reikalinga įranga buvo Lietuvoje. Jau buvome įpusėję visus būtinus derinimus su valstybinėmis institucijomis. Prie šio projekto prisidėjo daug iškilių Lietuvos žmonių. Tai parodo, kad suvienijus jėgas bei pasiskirsčius atsakomybėmis drauge galime nuveikti daug svarbių darbų tėvynės labui.
Savo kelyje sutinkate nemažai bendraminčių?
Nustebau pamatęs, kiek daug vertingų žmonių, norinčių kurti Lietuvai, mus supa. Išmokau, kad norint daryti didelius dalykus, reikia pradėti nuo mažų darbelių. Tuomet dalintis savo idėjomis. Suvienyti pajėgas. Ir aplink pamatysime begalę taip pat norinčių kurti bei padėti žmonių.
Benediktai, ka jums reiškia kovo 11-oji?
Bėgant metams keitėsi požiūris į Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Ankščiau, pripažinsiu, daugiau džiaugdavausi laisvadieniu. Dabar atėjo suvokimas, kas yra laisvė. Svarbiausia, tai – galimybė būti savimi. Galimybė kurti ir svajoti. Gyenime dažniausiai vertiname tai, ko netenkame. Tas pats principas galioja ir kai šnekame apie laisvę. Kovo 11-oji dabar – diena, kai noriu būti su bičiuliais, kuriuos vertinu. Su kuriais noriu kurti. Tai įprasminanti diena.
Kaip keitėsi Lietuva per 25 metus?
Visą laiką gyvenant Lietuvoje nėra paprasta fiksuoti pasikeitimus. Tai geriausiai matosi tiems, kas atvyksta į čia bent kas metus. Turėjome be galo dinamišką pokyčių metą. Visų pirma, reikia suvokti, kad atkūrus nepriklausomybę mes perėjome gyventi į visai kitą ekonominę dimensiją. Iš planinės transformavomės į rinkos ekonomikos veikiamą valstybės vienetą.
Mano manymu, 25 metai valstybės formavimosi taikliai atitinka žmogaus biologinį amžių.
Tik gimus mums sunku išsiversti be kitų pagalbos. Pradžioje mokomės sedėti, po truputį žengti pirmuosius žingsnius. Po to išmokstame šnekėti. Nors nieko nemokame labai gerai, tačiau tobulėjame labai sparčiai.
Paauglystėje neproporcingai išstypstame, pradeda kankinti brendimo spuogai. Patiriame pirmąjį susižavėjimą, gal būt net meilę. Ieškome savęs ir už tai mokame kainą, kuri vadinasi patirtimi.
25-eri – laikas kai ateina pirmoji branda. Kūnas įgauna raumenis. Protas jau turi šiokios tokios informacijos apmąstymui. Žinoma, viskas dar prieš akis. Žiūrint evoliuciškai, turėtume vystytis, daryti sprendimus ir klysti toliau, tačiau tai jau turėtų vykti gerokai sklandžiau.
Dažnai kalbate apie Vytį. Kodėl Jums tai svarbu?
Vytis – Lietuvos tautinio identitetiteto simbolis. Su juo drauge gyvenome virš 600 metų. Man Vytis – veržlus, taurus, aiškią kryptį turintis profesionalas, kuris naudojasi įrankiais savo tikslams pasiekti.
Bet kuriai pasaulio tautai reikalingi aiškūs ir paprasti saves pažinimo simboliai. Tai suteikia žinojimas, kas mes, ir kur mes einame. Pasąmoningai perteikia mūsų vertybes. Vytis geriausiai simbolizuoja, koks yra tikrasis mūsų tautinis identitetas.
Po 50 metų okupacijos bei sąmoningai vykdomų represijų Vytis buvo kiek pamirštas bei nuklotas dulkėmis. Laikas nupurtyti jas ir įsisąmoninti, kas esame.
Kas labiausiai, norėtumetumėte, jog Jus išgirstų?
Dažnai žmonės man ploja per petį. Sako: „Benediktai, tu – šaunuolis, rodai Vytį pasauliui!“.
Išties viskas yra kiek kitaip. Vytį aš, visų pirma, rodau lietuviams. Kad jie prisimintų, kas esą. Tuomet taptų geriausiais. Geriausiais tarp bičiulių, savo šalyje, regione ar visame pasaulyje. Tuomet kiekvienas savo pavyzdžiu parodysime, kas mes esame bei suteiksime Vyčiui dar didesnį svorį bei autoritetą pasauliečių akyse.
Jaučiu Vyčio atgimimą. Dabar vienas svarbiausių uždavinių –„nenuvalkioti“ jo. Jog visi suprastume, kad būti Vyčiu yra garbė ir kad tai yra aukštas kokybės standartas.

Daug bendraujate ir su užsienio lietuviais. Kokie tai būna pokalbiai?
Tautiečiams visame pasaulyje įdomus mano bei mūsų komandos kelias. Keletą pastarųjų metų daug bendrauju su įvairiomis auditorijomis. Nemažą savo laiko dalį skiriu vaikams ir jaunimui, kuriems reikia postūmio iš realiai darbą dirbančių bei istoriją kuriančių asmenybių. Jiems reikia matyti pavyzdį, kuris parodytų, kad viskas, ką šnekame nėra tik žodžiai. Kad rezultatas – tik kryptingo darbo, žinant savo tikslą, natūrali pasekmė.
Bendraudamas su bendruomenėmis jaučiu, kad ne tik motyvuoju jaunuosius ar esamus specialistus, bet ir pats gaunu didžiulį energetinį užtaisą. Suvokiu, kad tai, ką darome nėra veltui. Esu supratęs, kad pasaulyje viskas yra įmanoma. Tačiau viskas turi savo kainą. Mano kaina – didelė. Tačiau, kai žinau, kad tai, ką darau, motyvuoja daugelį Lietuvos žmonių, tuomet ir ši kaina nėra tokia baisi. Tiesiog suvokiu, jog tai yra tvaru.
Kada ir kaip Jums kilo mintis apie aukščiausią istorinę vėliavą Lietuvoje?
Geriausi dalykai gyvenime nutinka netikėtai. Mintis Lietuvai ir Vilniui padovanoti aukščiausią vėliavos stiebą bei didžiausią ant jo plazdantį Vytį kilo praėjusią vasarą su bičiuliais geriant arbatą vienoje Vilniaus Rotušės aikštės lauko kavinių.
Daug minčių gimsta ir miršta neigyvendintos. Šiai su bičiuliais skyrėme daug dėmesio ir globos. Vilniaus miesto savivaldybė patikėjo mūsų idėja. Simboliška, tačiau praėjus 9 mėnesiams, jau visa reikalinga įranga buvo Lietuvoje. Jau buvome įpusėję visus būtinus derinimus su valstybinėmis institucijomis. Prie šio projekto prisidėjo daug iškilių Lietuvos žmonių. Tai parodo, kad suvienijus jėgas bei pasiskirsčius atsakomybėmis drauge galime nuveikti daug svarbių darbų tėvynės labui.
Savo kelyje sutinkate nemažai bendraminčių?
Nustebau pamatęs, kiek daug vertingų žmonių, norinčių kurti Lietuvai, mus supa. Išmokau, kad norint daryti didelius dalykus, reikia pradėti nuo mažų darbelių. Tuomet dalintis savo idėjomis. Suvienyti pajėgas. Ir aplink pamatysime begalę taip pat norinčių kurti bei padėti žmonių.
Daugiau naujienų iš kategorijos Auto, moto
KOMENTARAI
NAUJIENŲ TOP 5
GALERIJŲ TOP 3
2020 04 28
Permainos
Dainius Virbickas palieka Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ vadovo postą, jį pakeis Justas Jankauskas.
2020 04 27
Žvilgsnis
#ŽalgirisOnAir. Robertas Javtokas: apie pasiaukojimą, įsimintiniausius titulus bei ašaras Atėnų olimpinėse žaidynėse (VIDEO).
2020 04 27
Naujovė
Lietuvos krepšinio federacija, NBA bei TV3 žiniasklaidos grupė karantino metu kviečia likti namuose, bet negulėti ramiai ant sofos, o palaikyti formą.
2020 04 30
A lyga
Patyręs futbolininkas Valdemaras Borovskis teigia, kad karantino mėnuo suteikė daugiau laiko pamąstymams.
2020 04 29
Moterų futbolas
Visą pasaulį apėmusi pandemija priverstinai sustabdė įsibėgėjusį pasaulio sporto traukinį, o jį teko stabdyti ir Šiaulių „Gintros-Universiteto" merginoms.
2020 04 29
E-Sportas
LFF efutbolo rinktinė pirmadienį baigė savo pasirodymą kovoje dėl patekimo į „eEuro 2020“ turnyre, išlikdama tarp Europos stipriausiųjų dvidešimtuko.
2020 04 29
Maratonas
Bėgikai prisipažįsta, kad treniruočių krūviai nevykstant varžyboms yra mažesni, tačiau motyvacijos kasdien bėgioti nesumažėjo, o kai kuriems net padidėjo.
2020 04 27
Interviu
Trišuolininkė Dovilė Kilty: „Viskas priklauso nuo žmogaus: kokius tikslus išsikelsi, tokių ir sieksi. Aš išsikėliau tikslą pasiekti Lietuvos rekordą.“
2020 04 24
Lengvoji atletika
Šiais metais dėl koronaviruso sukeltos pandemijos neįvyks dar vienas didelis sporto renginys - Europos lengvosios atletikos čempionatas.
2020 04 22
Tenisas
Atsižvelgiant į LR vyriausybės leidimą, nuo balandžio 27 d. Vilniuje atidaromi lauko teniso kortai šalia SEB arenos ir Bernardinų sode.
2020 04 22
Tenisas
Skirtingos teniso dangos turi skirtingą poveikį žaidėjams, todėl svarbu žinoti, kuo jos pasižymi.
2020 04 15
Tenisas
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kreipėsi į ministeriją: prašo paaiškinti ar karantino metu galima žaisti tenisą.
2020 04 28
Karatė
Lietuvos pilno kontakto (kiokušin) karatė kylanti žvaigždė Paulius Žimantas karantino metu turi naują partnerį – savo tėvą Ramūną.
2020 04 23
Imtynės
Imtynių treneris, teisėjas ir varžybų organizatorius Arvydas Krikščiūnas– radikalių permainų kelyje.
2020 04 14
Koronavirusas
Koronavirusas palietė ir dar vieną Lietuvos sporto atstovą. COVID-19 susirgo olimpinės rinktinės kandidats boksininkas Tadas Tamašauskas.
2020 04 15
Dviračiai
Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) dėl koronaviruso pandemijos pratęsė į savo kalendorių įtrauktų dviračių plento varžybų sustabdymą iki liepos 1 d.
2020 04 09
Dviračiai
Ignatas Konovalovas, kuriam varžybų sezonas sustojo vasario pabaigoje Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiuo metu laiką leidžia Lietuvoje.
2020 04 08
Trekas
„Koronavirusas ypač pavojingas ir kelia kur kas daugiau nerimo nei olimpinės žaidynės“, - sako Lietuvos treko rinktinės treneris D.Leopoldas.
2020 04 24
Rinktinė
Lietuvos rankininkus pasiekė liūdna žinia - Europos rankinio federacija nutraukė atrankas į svarbiausius čempionatus ir Lietuvos komandas paliko ant ledo.
2020 04 06
Rankinis
Baltijos vyrų rankinio lygos valdyba priėmė sprendimą nutraukti čempionatą ir neskelbti prizininkų.
2020 03 30
Sprendimas
Lietuvos vyrų rankinio lygos čempionatą nuspręsta nutraukti neskelbiant čempionų ir prizines vietas užėmusių komandų.
2020 04 18
Tinklinis
Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) Vykdomasis komitetas šią savaitę svarstė klausimus dėl visų amžiaus grupių čempionatų baigties.
2020 04 02
Tinklinis
Aukščiausioje Belgijos moterų tinklinio lygoje šį sezoną rungtyniavo lietuvė Rūta Staniulytė.
2020 03 24
Tinklinis
Lietuvos tinklininkė Viltė Makauskaitė karantino laikotarpį leidžia Lietuvoje
2020 04 24
Auto
Kol visos pasaulio lenktynės sustabdytos, lenktynininkas Gustas Grinbergas treniruojasi namuose.
2020 04 20
Situacija
Kauno technikos kolegijos „KTK Racing Division“ komandos pasiruošimas vyksta ne tik šiam, bet tuo pačiu ir 2021 metų sezonui.
2020 04 16
E-Sportas
Finišavo Lietuvos automobilių sporto federacijos virtualaus ralio čempionato (e-LARČ) specialusis neįskaitinis etapas.
2020 04 25
Žvilgsnis
Lietuvos greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkui Antanui Vilčinskui nebuvo lengva laužti ledus. Bet įveikti kliūtis padėjo jo šeima.
2020 04 24
Ledo ritulys
IIHF paskelbtame 2020 metų ledo ritulio rinktinių reitinge, Lietuvos rinktinės gerino savo pozicijas ir užima aukščiausias pozicijas per visą istoriją.
2020 04 23
Arena
Nors Lietuvoje vis dar paskelbtas karantinas, naujoji Kauno ledo arena įgyja vis naujus kontūrus.
2020 04 30
Šaudymas iš lanko
Kol oficialios varžybos lauke dar vykti negali, „Žaliasis lankas“ surengė nuotolinį turnyrą, kuriame varžėsi 35 sportininkai iš devynių pasaulio valstybių.
2020 04 29
Irklavimas
Sušvelninus karantiną, Lietuvoje atsirado galimybė sportuoti pajėgiausiems irkluotojams. Tiesa, Trakuose jiems teks verstis senomis valtimis.
2020 04 29
Žvilgsnis
„Tikrai nesitikėjau, kad čia viskas bus taip”, - prisimena aktoriumi tapęs Danas Rapšys, ne kartą nuostabą išreiškęs panevėžietiškai: „Tu durns...“
2020 04 27
Bazės
Sostinėje iki rudens bus atnaujinta 12 sporto aikštelių ir stadionų prie švietimo įstaigų (VIDEO).
2020 04 27
Tyrimas
Remiantis „Baltijos tyrimų“ duomenimis, Lietuvos sportininkų nepavyko aplenkti ne tik šalies menininkams, bet ir mokslininkams.
2020 04 26
Žvilgsnis
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime dalyvavęs ieties metikas ir treneris E.Matusevičius net ten rasdavo laiko pasportuoti.