Dirba, kad komanda liktų Vilniuje

Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ moterų krepšinio komanda pirmą sykį istorijoje sezoną baigė taip anksti. Dvejus metus iš eilės Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionės šįkart sustojo ketvirtfinalyje, kuriame turėjo pripažinti Klaipėdos „Fortūnos“ komandos pranašumą. 
 

Tiesa, Algirdo Paulausko ir Jurgitos Štreimikytės-Virbickienės auklėtinės neskuba atostogauti ir toliau pluša krepšinio aikštelėje. 
 

Apie kitą sezoną jau galvoja ir „Kibirkšties-VIČI“ komandos vadovas Dainius Virbickas, kuris dėliojasi planus, kalbasi su galimais rėmėjais ir analizuoja šių metų klaidas. 
 

„Šį sezoną mus lydėjo traumos, trūko patyrusių žaidėjų ir sėkmės šypsnio“, - pasibaigus šio sezono kovoms teigė sostinės klubo vadovas. 
 

D.Virbickas pasidalino mintimis apie šio sezono kovas Lietuvos čempionate ir Europos taurėje, ateities planus, trenerių rokiruotę, legionieres ir labiausiai patobulėjusias žaidėjas. 
 

- Tikslai rugsėjo mėnesį buvo iškelti aukštesni. Šio sezono sėkmingu tikrai negalime vadinti. Ikisezoninės rungtynės, sezono pradžia Lietuvos čempionate ir Europos taurėje klostėsi tikrai gerai, turėjome daugiau vilčių ir, manau, kad komanda buvo pajėgi kautis dėl medalių. 
 

- Viena iš priežasčių – traumos. Komanda buvo lyg užkerėta. Vidurio puolėja Ieva Šimkutė buvo operuota jau sezono pradžioje ir pasekmės jautėsi visus metus. Po Naujų metų kryžminių raiščių traumą patyrė Justina Kraujūnaitė, sezono pabaigoje čiurnos traumą patyrė ir atkrintamosiose ne visa jėga žaidė Vitalija Kaminskytė, paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse traumą patyrė Vita Gorobets, skausmus jusdama žaidė ir Indrė Dudėnaitė. Galima sakyti, jog lydėjo nesėkmės. 
 

Manau, galėjome kautis dėl trečios vietos. Pritrūko ir sportinės sėkmės. Sekėsi komandoms, kurių branduolys jau gyvuoja ne vieną sezoną. „Utena“ turi rinktinės lygio sudėtį, „Sūduva“ jau ne vienerius metus kartu rungtyniauja, „Aistės-LSU-Paradis“ sportuoja daug metų, išaugo „Fortūnos“ jaunimas. Mūsų komanda vasarą buvo suburta iš naujo, buvo likusios vos dvi krepšininkės – I.Šimutė ir Eglė Šniokaitė. Atkrintamosiose pritrūko kelių patyrusių žaidėjų, kurios ekipą vestų į pergales. 
 

- Tikrai buvo gražių rungtynių. Kartais demonstruodavome puikią kokybę. Žinoma, kai gražiai žaidi ir pralaimi, tai džiaugsmo būna mažai, tačiau kokybė tikrai džiugino. Sulaukėme pagyrų iš „FIBA Europe“ taurės komandų, jog turime jauną ir perspektyvią ekipą. Mus gyrė ir tarptautinių varžybų komisarai. Tai buvo tikrai nuoširdūs komplimentai. Mes tikrai turime perspektyvaus jaunimo, kurio galima pasigesti kitose komandose. 


 

- Krepšininkių, kurios mane labai nuviltų nebuvo. Krepšinio specialistai pastebi, jog šį sezoną labai patobulėjo gynėja J.Kraujūnaitė ir vidurio puolėja Daugilė Šarauskaitė. Į priekį žingsnį žengė puolėja V.Kaminskytė. Amerikietei Nyshiai Hammonds sezono pradžia buvo sunki, tačiau antroje dalyje ji atrado savo žaidimą ir rungtyniavo naudingai. Ukrainietė V.Gorobets žaidė banguotai, tačiau ji labai jauna žaidėja, tai pirmas jos sezonas užsienyje. 
 

- Galima sakyti, jog legionierės nepateisino mūsų lūkesčių. Ch.Reed buvo problematiška žaidėja, su ja daugiau bėdų buvo už aikštės ribų. A.Baletič šį sezoną buvo nežaidusi krepšinio, todėl jos sportinė forma mus nuvylė ir po Europos taurės kovų buvo atsisveikinta. 
 

- Sunku kalbėti, kyla įvairių minčių. Tuo metu atrodė, kad tai buvo teisingas sprendimas. Vienas treneris turi vienus privalumus, kitas – kitus. Abu specialistai turi savo braižą ir abu gali sėkmingai dirbti. 
 

- Nemanau, kad pasiekėme viską ką galėjome. Rungtynės Baltarusijoje buvo tokios, jog vienintelį kartą žaidėme visa sudėtimi ir tada iškovojome pergalę. Geras rungtynės sužaidėme Turkijoje su „Bešiktaš“ komanda, nors rezultatas to ir neatspinti, tačiau sėkmingai kovėmės. Liūdna, kad tiek Europos taurės varžybose, tiek Lietuvos čempionate mes išvykoje žaidžiame geriau nei namuose. Manau, Vilniuje mes galėjome įveikti ir Minsko „Horizont“ ekipą ir Noginsko „Spartak“ ekipą. Tik turkės buvo stipresnės. 
 

- Klaipėdos komanda turi tris rinktinės žaidėjas – Mariną Solopovą, Moniką Grigalauskytę ir Liną Aglinskaitę, kurios ir nulėmė serijos pergalę. Šį sezoną mums „Fortūnos“ komanda nebuvo paranki, sugebėjome laimėti tik vienerias rungtynes iš šešių. 
 

- Manau, kad Vilniuje „Kibirkšties-VIČI“ komanda liks, dirbame, jog ekipa liktų. Dirbame toliau, nors ekipa ir nepateko į pusfinalį. Juk visame pasaulyje taip nutinka. Mums čempionatas be pusfinalio kovų yra naujiena, tačiau jau galvojame apie kitus metus. Norime išlaikyti komandos branduolį, tai jau būtų didelis pasiekimas. Žaidimas moterų Eurolygoje mus nuvarė į finansinę duobę, iš kurios tuoj tikimės išlipti. Keliausime toliau. 
 

Šiuo metu komanda tęsia treniruotes, dar dirbsime kelias savaites, gal tik legionierės išvyks anksčiau. Kitam sezonui turime kontraktus su V.Gorobets, D.Šarauskaite, V.Kaminskyte ir turime pirmumo teisę į amerikietę N.Hammonds, spręsime ką daryti. 
 

- Jeigu nerasime stipraus privataus rėmėjo, tai kitą sezoną Europos taurių varžybų atsisakysime. Užteks tik Lietuvos čempionato ir Baltijos lygos. Tačiau apie tai kol kas anksti kalbėti. Pirmiausiai, mes turime sužinoti savo finansines galimybes. 
 

- Šalies čempionato favoritė yra „Utenos“ komanda. Ji turėtų finale žaisti su „Sūduva“. Tačiau krepšinyje būna įvairių staigmenų. Klaipėdos komanda gali įkąsti „Utenai“, o „Aistės“ - „Sūduvos“ komandai. Tiesa, finale matau Utenos ir Marijampolės klubus, o ten laimės „Utenos“ ekipa. O mūšyje dėl trečiosios vietos, manau, kad Klaipėda įveiks kaunietes.