Laimio kalno simboliui - kelionė į kalnus

Liepkalnio slidinėjimo kalną 1982 m. pradėjęs pilti ir savo svajonę po beveik 20 metų įgyvendinęs vilnietis Laimis Janutėnas sulaukė verslininkų dėmesio. Bendrovė “Europos verslo klubai”, vadovaujami Eglės Lukauskienės, jį pakvietė į “Crowne Plaza” viešbutį pasidalinti mintimis, kaip sovietmečiu be jokio leidimo, detalaus plano ir projekto supylė kalną Liepkalnyje.  

“Tikrai rizikavau, bet buvau idealistas, tikėjau tuo, ką dariau. Kalną supylėme aukštesnį nei buvo leidžiama, teko viršūnę 10 m pamažinti. Sakoma, kad viena bėda – ne bėda. Taip atsitiko ir man. Klubo nariai sako: “Važiuok, Laimi, į kalnus pailsėti, o mes viską padarysime, kalną patrumpinsime." Ramia sąžine Išvažiavau slidinėti į Karpatus. Grįžau į namus ir išsigandau: viskas KAMAZ’ais buvo išversta ant Minsko plento. Teko vėl griebtis darbo”, - verslininkams pasakojo L. Janutėnas. Būtent jo garbei kalnas Liepkalnyje vadinamas Laimio kalnu. 

Susitikimas, kuriame dalyvavo apie 40 verslininkų, truko gerą valandą. Kai verslo žmonės pasidomėjo šio buvusio ilgamečio “Vilijos” gamyklos elektriko, kuris gegužės viduryje  minės savo 75 metų jubiliejų, kokia jo didžiausia svajonė, Laimis atsakė: “Su anūkais – aštuonerių metukų Lukute ir 15-mečiu Žilvinu noriu nuvažiuoti į kalnus!”. 

Verslininkai sužinojo, kad didelė slidinėjimo entuziastė buvo ir Laimio žmona Marytė bei abu sūnūs: Dainius ir šviesaus atminimo Marius. Tačiau dabar slidinėja tik vienas Laimis. “Europos verslo klubų” koordinatorė Dalia Jankaitytė pasižadėjo, kad kitąmet jie sudarys sąlygas nuo kalnų leistis ir M. Janutėnienei. “Atvažiuosim pas ją į namus ir išsivešime”, - juokėsi koordinatorė.  

L. Janutėnui verslininkai įteiktė padėką, kurioje užrašė “Už vertingas įžvalgas kaip siekti užsibrėžto tikslo ir už padovanotą Laimio kalną Vilniui”, skyrė pinigų bei  padovanojo Tomo Venclovos knygą apie Vilnių. 
 

Kada kišenėje atsirado daugiau pinigų, Laimis su draugais savaitei laiko išvyko slidinėti į Slovakijoje esantį Jasnos kurortą. 

“Dvidešimt penkerius metus nebuvau kalnuose. Pagaliau šiemet ta laimė nusišypsojo. Labai ačiū verslininkams už tokią puikią dovaną. Tikruose kalnuose pastarąjį kartą slidinėjau 1990 m. Kaukaze, tada, prisimenu, mes sutikome ir kovo 11-ąją, išgyvenome nepakartojamą jausmą”, - sako Laimis. 

Slovakijoje L. Janutėnas puikiai jautėsi - kaip pats sako, atsidūręs kalnuose, pasijuto kitas žmogus. Leidosi ir 4 km ilgio trasa. “Nebuvo baisu, užsimušti galima ir 50 m trasoje.  Šią žiemą gerai apsitryniau savo kalne, kur lankiausi kelis kartus per savaitę. Slovakijoje pasitaikė puikus oras, buvo daug saulėtų dienų. Dabar mano svajonė – nuo tokio aukščio kalno leistis su žmona ir anūkais”, - įspūdžiais dalijosi L.Janutėnas.