Būtina žengti permainų keliu

 „Reikia visose mūsų asociacijos sporto šakose sukurti trijų lygių jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų rinktines, paskirti trenerius, efektyvinti trenerių tarybų veiklas, detaliau rengti treniruočių planus ir periodiškai tikrinti sportininkus.  Ne visiems tai patiks, bet visi suprantame, kad eidami tokiu keliu po 6–8 m. galime tikėtis ir geresnių sporto rezultatų, o nuo jų priklauso ir mūsų asociacijos finansinė parama Lietuvoje bei didesnės galimos lėšos iš Tarptautinės slidinėjimo federacijos projektų“, – teigia praėjusiais metais Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos prezidentu tapęs Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Algirdas Raslanas.
 

Ėmėtės naujų atsakingų pareigų. Kas jus paskatino tai daryti? – paklausėme A. Raslano.

Po Atlantos olimpinių žaidynių 1996-aisiais Lietuvos olimpinei rinktinei pasirodžius gana prastai, tuometis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas pasiūlė sukurti didelio meistriškumo sportininkų rengimo programą. Prie jos labai daug prisidėjo prof. Juozas Skernevičius, Kazys Milašius, Algimantas Kukšta, Kazys Steponavičius, kiti sporto specialistai. 
 

Programa pradėta taikyti jau 1997 m. ir pamažu buvo įgyvendinta. Sidnėjaus olimpinių žaidynių sėkmė lyg ir rodė galimybes panašų rengimo modelį taikyti žiemos sporto šakoms. Tokios programos buvo sukurtos, bet pristigo valios, noro ir užsidegimo jas įgyvendinti. 

Buvo sulaukta didelio pasipriešinimo iš pavienių asmenų, buvo ir netinkamo požiūrio, todėl žiemos sporte, mano manymu, išliko atskirų sporto šakų sportininkų rengimo minimodeliai, kurie negali sėkmingai veikti ilgesnį laiką. Žiemos sporto šakos turi būti to paties rengimo modelio dalis, ne tik papildyti vienos kitas, bet ir konkuruoti rezultatais, taškais ir, žinoma, lėšomis. 

Visas problemas – varžybų sistemos, sporto bazės, įrangos ir inventoriaus, sportininkų atrankos kriterijų, sportininkų mokslinio ir medicininio aptarnavimo, finansavimo ir kt. – turime spręsti kartu. Tai gana sudėtingas uždavinys žiemos sporto šakų federacijų vadovams.

Tokioje situacijoje, pasiūlius buvusiam Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos generaliniam sekretoriui Gintautui Černiauskui, sutikau kandidatuoti į prezidentus. Norėjosi pabandyti vasaros sporto šakoms taikytus sėkmingus sprendimus įdiegti ir žiemos sporte. O tai didelis ūkis – lygumų slidinėjimas, kalnų slidinėjimas, snieglenčių sportas, akrobatinis slidinėjimas.

Dar anksčiau buvo atliktas didelis darbas, vystant sporto šakas skirtingomis kryptimis. Pradėtas kultivuoti snieglenčių sportas, inicijuota slidinėjimo sporto regioninė plėtra, Druskininkų „Snow Arena“ pripažinimas tarptautinio lygio varžybų trasa, Ignalinos slidinėjimo trasos įrengimo darbai, reikiamo inventoriaus ir įrangos įsigijimas, Kūno kultūros ir sporto departamento pradėta statyti Ignalinos žiemos sporto bazė. Tai didelis buvusių prezidentų Remigijaus Arlausko ir Mariaus Rindzevičiaus nuopelnas. Beje, Remigijaus Arlausko entuziazmas neblėsta ir dabar, ir tai labai džiugina.
 

Tai teigiami, pozityvūs aspektai. Buvo matyti, kad slidinėjimas dominuoja savo norais ir siekiu gauti didesnį finansavimą ir turėti lemiamo sprendimo teisę asociacijoje, bet tikrai neblizgėjo sportiniais rezultatais, o Remigijaus Arlausko siekis vystyti kitas slidinėjimo sporto šakas ne visada būdavo suprastas. 

Vystyti kitas slidinėjimo sporto šakas ragino ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto vadovybė. Tad iškilo dilema ir kartu strateginė kryptis – ar apsiriboti slidinėjimu, ar lygiagrečiai vystyti kalnų slidinėjimo ir snieglenčių sporto šakas. Paskubomis rengiant LNSA strategiją buvo sutarta, kad ateityje būtų vystomos ir kitos slidinėjimo sporto šakos su skirtingomis rungtimis, jeigu jose atsiras sportininkų, trenerių, rėmėjų ar galimybė gauti lėšų iš Tarptautinės slidinėjimo federacijos programų bei Kūno kultūros ir sporto fondo.

Numatyta ir kita strateginė kryptis – asociacijos veiklą ir lėšas nukreipti į jaunųjų sportininkų ugdymą, plečiant slidinėjimo, kalnų slidinėjimo, snieglenčių sporto atramos taškus. Kuriant naujus slidinėjimo taškus, pirmiausia svarbu surasti trenerį, gauti etatą ar jo dalį iš savivaldybės institucijos, turėti sąlygas, inventorių ir transportą vykti į varžybas. 

Taip. Be to, šiltos žiemos gerokai trukdo ir neleidžia atsirasti naujiems taškams, nors daug entuziazmo jau rodo savivaldybių merai ir sporto vadovai. Puikias iniciatyvas rodo LNSA generalinis sekretorius Evaldas Brazlauskis, valdybos narys ir Lietuvos kalnų slidinėjimo federacijos prezidentas Paulius Augūnas, valdybos narys Mantas Paulauskas ir asociacijos „užsienio reikalų ministras“ Remigijus Arlauskas. 

Steigiant tokius taškus Zarasuose, Jonavoje, Šiauliuose, Telšiuose, Vilniuje ir Druskininkuose, LNSA prisideda tuo, kuo gali, – inventoriumi, varžybų organizavimu, konsultavimu ir t. t. Džiugu, kad darbas vyksta Vilniuje, Vilniaus rajone, Ignalinoje, Anykščiuose, Utenoje, Visagine, Druskininkų arenoje „Snow Arena“. 
 

Su savivaldybėmis pasirašėme sutartis ir kartu vykdome savo įsipareigojimus. Eidami tokiu keliu galime plėsti žiemos sportą kultivuojančių savivaldybių ratą, gausinti sportininkų, dalyvaujančių rajono, regioninėse ir nacionalinėse varžybose, skaičių. 
 

Pagrindine lygumų slidinėjimo vieta išlieka Lietuvos žiemos sporto centras Ignalinoje. Kaip partneris ir slidinėjimo entuziastas, o tiksliau – fanatikas Bronius Cicėnas su savo kolektyvu geba sukurti geras sąlygas slidininkams, treneriams, treniruotėms ir varžyboms. 

Norisi paminėti dvi gražias iniciatyvas: Lietuvos slidinėjimo ir snieglenčių sporto mokyklos pradedantiems vaikams organizuoja kalnų slidinėjimo mokyklėles Žvėryne ir ant Liepkalnio kalno. Jos sulaukia labai didelio susidomėjimo. Druskininkų iniciatyva visų mokyklų 6 klasių mokiniams vietoje kūno kultūros pamokų salėje ar stadione organizuojamos kalnų slidinėjimo pratybos. 
 

Tai puikūs ir pritaikomi pavyzdžiai Vilniaus, Ignalinos, Anykščių ir Jonavos sporto ir švietimo institucijų vadovams. Vis populiarėjant kalnų slidinėjimui, snieglenčių sportui, technikos mokymas yra gera paskata tobulėti. 

Vystant lygumų slidinėjimą, viešoji įstaiga  „Sveikas miestas“ Vilniuje (vadovas – Mantas Paulauskas) įsigijo sniegrogių ir žiemą ketina įrengti trasas Vilniaus parkuose: Vingio parke, Neries pakrantėje Žirmūnuose, Liepkalnio apylinkėse, Pavilnių regioniniame parke ir netgi miesto mikrorajonuose šalia gyvenamųjų namų, kad miesto gyventojams būtų patogu išeiti slidinėti šalia patogiose ir saugiose vietose. 

Tai puikus pavyzdys ir didelė parama „Snaigės“ žygių organizatoriui ir entuziastui Algimantui Jucevičiui. Didžiuojamės geru bendradarbiavimu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu ir jų organizuojamu jau antruoju „LTeam“ žiemos olimpiniu festivaliu. Tai tikrai didelė žiemos šventė vaikams, jaunimui, žiemos sporto entuziastams ir sporto veteranams. 
 

Tokios naujos iniciatyvos labai prisideda populiarinant žiemos sportą. Džiugu, kad KKSD generalinis direktorius Edis Urbonavičius remia žiemos sporto šakų federacijų iniciatyvas – jau rengiama žiemos sporto šakų „Lietuvos vilčių sporto žaidynių“ programa, numatomos lėšos. 

Tai padės sporto mokymo įstaigose kurti naujas žiemos sporto šakų grupes, skatins savivaldybes skirti ir lėšų, ir dėmesio. KKSD specialistai domisi kitų šalių patirtimi (Vokietijos, Norvegijos ir kt.), kokia žiemos sporto šakų sportininkų rengimo sistema, kokie finansavimo principai, varžybų sistema.

Tai, matyt, virs konstruktyviais pasiūlymais, kuriant specializuotas žiemos sporto sportinio ugdymo klases palankiuose regionuose, skiriant lėšas sportininkų rengimui ir maitinimui.

Vis dėlto noriu pažymėti, kad pastangos turi būti didesnės. Tyrimai rodo, kad labai talentingų augančių žvaigždžių neturime, bet nuoširdus darbas visada duoda gerų rezultatų. 

Nacionalinėje slidinėjimo asociacijoje turime daug puikių trenerių: Algis Drūsys, Stasys Dervinis, Kazytė Strolienė, Ignas Terentjevas, Karolis Baltakis, Ričardas Panavas, Giedrius Zaveckas, Anžela Aleksandravičienė, Audrius Santackas ir kiti. Visi jie dirba nuoširdžiai, atsakingai ir kryptingai. 
 

Tikimės, kad į 2018 m. Pjongčongo olimpines žiemos žaidynes pateks po 2 kalnų ir lygumų slidinėjimo atstovus, įvykus stebuklui (o gal dėl darbo ir talento) – ir 1 snieglenčių atstovas. Tai viso ne itin gausaus, bet ryžtingo Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos kolektyvo siekis.