Į rinktinę - po trejų metų treniruočių

L. Juškaitė sulaukė kvietimo prisijungti prie nacionalinės rinktinės kandidačių – nors prieš kiek daugiau nei trejus metus ji dar užsiėmė lengvąja atletika ir domėjosi futbolu.
 

Vilniaus krepšinio mokyklos auklėtinė jau gegužės 4 d. kartu su kitomis Lietuvos moterų rinktinės kandidatėmis pradės pasirengimą Europos čempionatui. Septyniolikmetei puolėjai šis sezonas itin sėkmingas. Ji buvo sunkiai sulaikoma Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) atstovaudama „Jauniesiems talentams“, o po reguliariojo sezono prisijungė prie „Kibirkšties-VIČI“. Ne ką mažesnių bėdų varžovėms ji sukeldavo ir Moksleivių krepšinio lygoje (MKL), atstovaudama VKM komandai. Dabar jaunoji talentė turės galimybę įrodyti savo vertę ir nacionalinės rinktinės stovyklose.
 

Nors vyriausias rinktinės treneris Mantas Šernius teigė, kad L. Juškaitę į rinktinę kviečia tam, kad ji susipažintų su rinktinės vidumi, pirmoji Lauros trenerė, VKM specialistė Diliara Velishaieva mano, kad su išvadomis nereiktų skubėti.

„Reikia sportuoti su geriausiomis. LMKL ji jau jėgas išbandžiusi, ten žaidžia daug, praėjo įvairaus amžiaus rinktines. Moterys už ją pranašesnės tik patirtimi, o visus fizinius duomenis ji turi ir jais nenusileidžia moterims. Gyvenime visko būna. Į rinktinės dvyliktuką visada patenka vienas ar du perspektyvūs žaidėjai“, – mano trenerė.
 

L. Juškaitė žaisti krepšinį mokykloje pradėjo tik sulaukusi keturiolikos metų, o anksčiau užsiėme lengvąją atletika, buvo susidomėjusi ir futbolu. D. Velishaieva prisimena, kad Laura iš karto išsiskyrė savo fiziniais duomenimis ir turėjo krepšinius pagrindus.  

Kiek metų užsiėmei lengvąją atletika?, – vilniauskrepsiniomokykla.lt paklausė Lauros.

Dvejus metus, gyvendama Skuode.
 

Tiesiog, kartais pažaisdavome krepšinį kieme, man tai sekėsi ir labiau patiko. Lengvosios atletikos treneris pažinojo Algirdą Paulauską ir jis pasikvietė į mane Vilnių.
 

Viena. Pirmą dieną atvažiavau su mama, viską apsižiūrėjome ir sąlygos tiko. Apsigyvenau Lietuvos olimpiniame sporto centre, čia pat ir į mokyklą einu.
 

Mane pamatė žaidžiant futbolą ir pasiūlė važiuoti žaisti į Naujosios Akmenės komandą. Buvau beveik susiruošusi ten važiuoti, bet pakalbėjus su tėvais nusprenėme geriau ieškoti, kur žaisti krepšinį. 


 

Nebuvo, nes nuo vaikystės žaidžiau kieme su berniukais, ne vieną iš jų pavykdavo ir apžaisti, todėl ir kažkaip nedvejojau (juokiasi).
 

Šiais dar tikrai nesitikėjau. Smagu, kad pastebi ir kviečia, jog galėčiau tobulėti.
 

Kažkaip apie dvyliktuką negalvoju, tikslas yra patobulėti ir vasarą atstovauti aštuoniolikmečių rinktinei. Tad apie moterų dvyliktuką tikrai negalvoju.
 

Treniruotes lankau su LMKL komanda, o MKL žaidžiu tik per rungtynes, o ir į mokyklą spėju. Kai nori, tai spėji. Jau sezonas baigėsi, tad dar spėsiu pailsėti ir jėgų užteks.
 

Kol kas apie kitą sezoną dar nieko nežinau.
 

Stipriausia savybė – prasiveržimai. Man taip pat netrūksta ūgio, esu už daugumą varžovių aukštesnė, o ir greičio netrūksta. Patobulinti norėčiau perdavimus, driblingą, žaisti po krepšiu. Tobulėti reikia visur.
 

Kartais lieka. Mėgstu pasivaikšičioti po Vilniaus senamiestį, pabūti su draugais, pasižiūrėti filmą. Atsipalaiduoti ir pamiršti krepšinį, o tada vėl į darbą.