Visąlaik ėjo teisingu keliu

Treneris Kazys Maksvytis netruko atsidurti ant auklėtinių rankų, vos tik nuskambėjo baigiamoji finalinių Europos jaunių (iki 18 metų) čempionato rungtynių sirena. Lietuvaičiai sausakimšoje „Siemens“ arenoje Vilniuje nušlavė bendraamžių komandą iš Rusijos ir tapo stipriausia aštuoniolikmečių rinktine Europoje. Čempionate nė karto nepatyrusi pralaimėjimo kartėlio, finalą Lietuva, ypač įspūdingai sužaidusi pirmąjį kėlinį, laimėjo rezultatu 90:61 (29:9, 18:22, 17:12, 27:18).

Pakeliui iki finalo lietuviai įveikė Ukrainos, Lenkijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Ispanijos, Latvijos, Graikijos ir Serbijos komandas, pergales iškovodami vidutiniškai 21 taško skirtumu. Sunkiausiai klostėsi paskutinis antrojo etapo mačas su latviais, kurį K. Maksvyčio auklėtiniai laimėjo trimis taškais, bei pusfinalis su serbais, kai dar ketvirtajame kėlinyje atsilikdami dviženkliu taškų skirtumu mūsiškiai stebuklingai išsigelbėjo paskutinėmis rungtynių sekundėmis ir įveikė serbus vienu tašku. Būtent serbai ir latviai susitiko mažajame finale – bronza atiteko mūsų kaimynams, jie „Siemens“ arenoje sulaukė milžiniško lietuvių žiūrovų palaikymo.

„Rytą pamačius žaidėjų veidus nekilo abejonių, kad būsime pirmi. Po pusfinalio rungtynių su Serbija komandą užplūdo adrenalinas. Be to, savo padarė ir žiūrovų palaikymas. Prieš mačą sakiau žaidėjams, kad būsime karštai palaikomi, bet žiūrovai už mus į krepšį neįmes. Gali būti, kad būtent žiūrovai išgąsdino rusus“, – teigė rinktinės treneris K. Maksvytis.

YPATINGA KARTA. „Šio čempionato laukėme su baime, kad milžiniškas dėmesys ir reklama neišbalansuotų komandos. Kol kas vienintelis Jonas Valančiūnas yra tikras profesionalas, galintis susidoroti su tokiu spaudimu, o kiti krepšininkai – dar vaikai“, – kalbėjo treneris.

„Sužaidėme kelias rungtynes vidutiniškai, bet tobulėjome, – analizavo K. Maksvytis. – Džiaugiuosi, kad finale pamatėte tą komandą, kuri ir prieš dvejus metus buvo geriausia Europoje (U-16 pirmenybėse – aut. past.). Vadinasi, ėjome teisingu keliu. Džiaugiuosi, kad atsidūriau šalia šių vaikinų. Pažįstu juos visus nuo to laiko, kai jie tik žengė pirmuosius žingsnius krepšinyje. Man pasisekė, kad teko su jais dirbti.



Šiek tiek baiminuosi, kad ši komanda susirinko paskutinį kartą. Kodėl? Kai kuriuos žaidėjus po metų kitų gali kviesti jau vyrų rinktinė. Du trys krepšininkai gali drąsiai kandidatuoti į nacionalinę komandą. Ši žaidėjų karta išsiskiria fiziniais duomenimis ir charakteriu – jie kovotojai. Buvo akimirkų, kai nesisekė, kai galvojome, kad nebeištempsime, tačiau niekada nenuleidome rankų.“

K. Maksvytis šį laimėjimą skyrė visai Lietuvai, pabrėžęs, kad rinktinę sudarė krepšininkai iš įvairiausių Lietuvos kraštų, tiesa – nė vieno iš Vilniaus. „Šita komanda surinkta iš periferijos, iš kaimų. Taigi šie aukso medaliai – visos Lietuvos pergalė“, – tikino treneris.

TRYLIKTAS MEDALIS. Tai jau tryliktasis įvairių amžiaus grupių jaunimo pirmenybių medalių komplektas, kurį nepriklausomos Lietuvos istorijoje iškovojo jaunieji mūsų šalies krepšininkai, ir ketvirtasis, nuskintas aštuoniolikmečių čempionatuose.

1994 m. Jono Kazlausko treniruojama aštuoniolikmečių komanda, kurioje žaidė Šarūnas Jasikevičius, taip pat tapo Europos čempione. 2006 m. Martyno Gecevičiaus vedama rinktinė, kurią treniravo Rūtenis Paulauskas, iškovojo žemyno pirmenybių sidabrą, tik finale prieš dvejus metus suklupo ir Vitoldo Masalskio auklėtiniai, kurių gretose pirmaisiais smuikais griežė Donatas Motiejūnas ir Augustas Pečiukevičius.