Visas laisvalaikis – vandenyje

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ketvirtakursė Dovilė Sudeikytė, studijuojanti kūno kultūrą, yra Lietuvos čempionė, nusipelniusi baidarių irklavimo sporte, o taip pat labai gabi ir stropi studentė. Pakalbinome Dovilę ir paprašėme, kad papasakotų apie save, sportą, pasiekimus ir ateities planus.
 

Gimiau Šilutėje, joje gyvenau iki septynerių metų. 1999 m. su mama išvažiavau gyventi į Vilnių. Čia pradėjau lankyti ir baigiau Vilniaus Naujininkų mokyklą. Nors mano dienotvarkė labai įtempta, joje laisvalaikis numatytas. Man patinka piešti ir lipdyti iš molio keramikos dirbinius, leisti laiką su dukterėčia, sūnėnu ir, kaip ir kiekvienam studentui, susitikti su  draugais. Mėgstu žiūrėti intelektualius filmus. Turiu mylimiausią sportininkę, ji mano idealas. Tai Josefa Idem. Per savo sportinę karjerą ji dalyvavo 8 olimpinėse žaidynėse, laimėjo 38 aukso medalius. Tai moteris, turinti tokių asmeninių savybių ir stiprybių, kurios mane žavi ir įkvepia. Draugai dažniausiai mane vadina Do, o save apibūdinčiau kaip kantrią, užsispyrusią ir atkakliai siekiančią užsibrėžto  tikslo asmenybę.
 

Pirmą kartą į sportinę baidarę atsisėdau būdama šešiolikos, iki tol lankiau plaukimo treniruotes. Kaip jaučiausi prie starto linijos, kai po 2 savaičių treniruočių jau dalyvavau varžybose? Nežiūrint į tai, kad starto jaudulio jausmas man buvo gerai žinomas ir aš mokėjau jį valdyti, tačiau pirmą kartą jaučiausi tarsi suparalyžiuota: drebėjo rankos, nejaučiau kojų, mane valdė tik viena mintis – jokiu būdu neiškristi ir kaip nors pasiekti finišą. Apie laimėjimus net negalvojau.
 

Kiek save prisimenu, visą savo laisvalaikį praleidau vandenyje. Pradžioje buvo balos, vėliau baseinas, po to – didieji vandenys. Pasirinkau šią sporto šaką neatsitiktinai. Apie ją nuolat buvo kalbama šeimoje, nes mama jaunystėje taip pat irklavo. Ši sporto šaka mane sužavėjo dar ir tuo, kad ji kultivuojama gamtoje. Rūku padengtas ežeras, rasos lašai ant nusvirusių pakrančių medžių, apledijęs nuo šalčio irklas – tai su niekuo nepalyginamas grožis, kuriuo aš galiu džiaugtis kaskart sėdėdama valtyje.
 

Baidarių irklavime svarbiausia yra irklavimo technika ir tokios fizinės ypatybės, kaip jėga, galingumas, greičio ištvermė, staigumas.


 

Manau, kad irklavime svarbiausia būti labai gerai pasiruošus psichologiškai. Taip pat reikia daug valios, užsispyrimo, atkaklumo, o merginoms dar reikia turėti ir daug drąsos, kantrybės, nes treniruotis reikia gamtoje ir lyjant lietui, pučiant stipriam šaltam vėjui ar sningant.
 

Renkantis studijas žinojau, ką noriu studijuoti, gal buvo daugiau diskusijų dėl to, kur studijuoti: Kaune ar Vilniuje? Tai, jog pasirinkau LEU, nulėmė didesnės galimybės save realizuoti po studijų. Tai, ką duoda universitetas, keliais žodžiais išsakyti sudėtinga. Pabandysiu tai pasakyti vienu sakiniu: universitetas duoda tiek daug, kad aš iš jo galėjau pasiimti tai, ko man labiausiai reikėjo.
 

Dar nelabai galiu pasigirti savo pasiekimais. Man svarbiausi yra šie: 2011 m. Pasaulio taurės etapas (K-2 200 m), 8 vieta; 2014 m. Europos U23 ir jaunių čempionatas (K-1 200 m), 14 vieta; 2014 m. Tarptautinės „Auronzo di Cadore“ varžybos Italijoje (K-1 200 m), 3 vieta; Lietuvos čempionė 2011, 2012, 2013, 2014 metais (paaiškinimas: K-1 – vienvietė baidarė, kai irkluoji vienas, K-2 – dvivietė baidarė, kai irkluoji su porininku).
 

Esu aplankiusi labai daug valstybių: Latviją, Estiją, Baltarusiją, Suomiją, Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, Angliją, Italiją, Prancūziją, Portugaliją, Rusiją, Austriją, Vengriją, Kroatiją, Slovakiją, Egiptą, tačiau labiausiai patiko Italija. Gal todėl, nes aš ten praleidau daug laiko, moku italų kalbą ir galiu laisvai bendrauti, esu susipažinusi su jų etnine kultūra, aplankiusi daug įdomių vietovių, išsiskiriančių savo architektūra ir žmonių bendravimu, paragavusi jų tradicinio maisto.
 

Domiuosi visomis sporto šakomis, bet daugiausia dėmesio (be irklavimo) skiriu  plaukimui, lauko tenisui ir futbolui.
 

Toliau planuoju stoti į magistrantūrą, sportuoti ir tobulėti baidarių irklavime. Sau palinkėčiau didelės kantrybės, gerų sporto ir mokslų rezultatų ir, žinoma, geros sveikatos, kad galėčiau aktyviai sportuoti.