Su gamta bunda ir orientacininkai

Su Lietuvos orientavimosi sporto federacijos prezidentu Donatu Kazlausku kalbėjomės apie varžybas, gausias orientacininkų gretas ir bilietus į mišką.

Kokios šiais metais pagrindinės varžybos ir lietuvių tikslai jose?
Kaip ir kasmet, pagrindiniai startai – įvairaus amžiaus orientavimosi bėgant arba važiuojant dviračiu pasaulio ir Europos čempionatai. Tikslas – pasirodyti kuo geriau, norėtųsi, kad sportininkai patektų bent į dešimtukus, svajojame apie medalius, nors konkurencija didžiulė, susirenka visų pasaulio šalių stipriausi sportininkai. Bet mūsų sportininkai irgi ruošiasi, visko gali įvykti.

Šį savaitgalį Trakuose vyks vienos didžiausių varžybų Lietuvoje. Jos rengiamos, berods, jau ketvirtus metus. Šiose varžybose sportininkams suteikiami pasaulio reitingo taškai. Dalyvaus per 500 orientacininkų iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Čia išvysime ir pajėgiausius mūsų sportininkus. Yra įsteigtas prizinis fondas – pirmos vietos elito grupės laimėtojui atiteks 300 eurų, antros – 200, trečios – 100.

Kokie šiuo metu stipriausi sportininkai, kas galėtų kovoti ir dėl medalių?
Tai Jonas Vytautas Gvildys, Darius Sadeckas, Simonas Krėpšta, labai stiprus Vilius Aleliūnas, iš dviratininkų – Tautvydas Žilinskas, Valdas Miežėlis. Tarp merginų išsiskiria Gabija Ražaitytė, iš vyresnių – Sandra Paužaitė, kuri kuri nuolat demonstruoja puikius rezultatus. Moterims šiek tiek sunkiau kovoti, nors kai kada jos irgi labai puikiai pasirodo ir mus  nustebina.

Kas populiariau – bėgimas ar dviračiai?
Tarp dviratininkų gal šiek tiek mažesnė konkurencija, mūsų dviratininkai varžybose labai gerai pasirodo – ir jaunimas, ir suaugusieji. Bėgikų daugiau nei dviratininkų, bet dabar orientavimosi sportas dviračiais labai populiarėja. Rengiamos atskiros varžybos, yra sportininkai, kurie specializuojasi šioje rungtyje.

Lietuvoje orientavimosi sportas populiarus?
Orientavimosi sportas labai populiarėja, tik mums trūksta dėmesio iš savivaldybių ir trenerių etatų, nes vaikai labai noriai renkasi šią sporto šaką. Viskas priklauso nuo savivaldybės požiūrio. Prienai, Šilalė, Jurbarkas, Panevėžio rajonas – tai mūsų centrai, kur orientavimosi sportas – viena iš dominuojančių sporto šakų.



Daugėjant privačių miškų, orientacininkams trasų nemažėja?
Nemažai mūsų žemėlapių yra nacionaliai parkai, lankymasis nacionaliniuose parkuose yra mokamas, sportuojantys taip pat turi pirkti bilietą. Privačiuose miškuose, jeigu yra masinis renginys, reikia savininko sutikimo. Kartais jie sako: „O kodėl aš turėčiau leisti? Sumokėkite man už tai, kad bėgiojate po mano mišką.“ Bet dažnai pavyksta sutarti. Sudėtingiau, kai miške negalima naudoti transporto priemonių, o mums reikia paruošti slidinėjimo trasas žiemą. Turime kreiptis į Aplinkos apsaugos ministeriją tam, kad leistų mums paruošti trasas. Kartais perlenkiama lazda. Kažkodėl grybauti, uogauti nacionaliniame parke galima, o sportininkams jau reikia susimokėti. Sunkiai paaiškinimas dalykas. Įsivaizduokite, atvažiuoja treneris su vaikais vykdyti varžybų į nacionalinį parką ir visiems turi pirkti bilietą po eurą...

Kaip paruošiamos orientavimosi trasos?
Trasos paruošiamos labai paprastai – tai žemėlapio gamyba. Visos mūsų klubų organizuojamos varžybos komercinės – dalyviams reikia susimokėti starto mokestį. Tos pajamos panaudojamos žemėlapių gamybai ir kitoms reikmėms. Iš sporto uždirbti pinigai nueina sportui.

Kur patogiausia orientacininkams sportuoti?
Vilnius – viena iš patogiausių vietų orientavimosi sportui, nes padaryti visų apylinkių žemėlapiai. Unikalu, kad vienas didžiausių mūsų federacijos laukiančių renginių – 2017 m. pasaulio čempionatas vyks pačiame mieste – Kalnų parke, centre, Sapieginės kalvose.  Apskritai čempionatai vyksta įvairiose vietose, bet dabar jie vis dažniau rengiami pačiame mieste, parkuose – ir dalyviams, ir žiūrovams patogiau.

Kiek šiuo metu Lietuvoje užsiima orientavimosi sportu?
Pas mus apie 3000 dalyvių. Per metus federacija, neskaičiuojant masinių varžybų, kurios vyksta antradieniais ir ketvirtadieniai, vedame apie 75 varžybas. Jose vidutiniškai dalyvauja po 200–300 sportininkų. Tai įsivaizduokite, kiek žmonių pabėgioja. Antradieniais ir ketvirtadieniais vyksta masinės varžybos, yra paskelbta, kur jos vyksta, ir kiekvienas gali ateiti dalyvauti.

Ar nebijo orientacininkai erkių?
Dauguma jų yra pasiskiepiję, mūsų federacija yra pasirašiusi sutartį su bendrove „Endemik“. Bet svarbiausia – grįžus iš miško pasikeisti aprangą. Pasitaiko, kad kažkam įsisega erkė, bet  nepasakyčiau, kad tokių atvejų būtų išskirtinai daug.