Tobulėti padeda stipri konkurencija

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generalinis sekretorius Romas Petrukanecas džiaugiasi, kad sėkmingas praėjęs sezonas užtikrino gerą finansavimą šiemet. „Todėl tikimės, kad ir šie metai bus sėkmingi. Pagrindinės mūsų šiųmetės varžybos – visų amžiaus grupių Europos ir pasaulio čempionatai, Europos žaidynės Azerbaidžane, bandomosios varžybos Rio de Žaneire. Pagrindinis sezono akcentas – rugpjūčio 19–23 d. Milane rengiamas pasaulio čempionatas, per kurį vyks ir pirmoji atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes“, – pasakoja R.Petrukanecas.

Jau šį savaitgalį aštuoni Lietuvos irkluotojai varžysis Europos čempionate Čekijoje. Čia medalių sieks kanojininkai Jevgenijus Šuklinas ir  Henrikas Žustautas bei šeši baidarininkai: vienvietes irkluojantys Ignas Navakauskas ir Mindaugas Maldonis, dviviečių įgulos Edvinas Ramanauskas ir Aurimas Lankas bei Ričardas Nekrošius ir Andrejus Olijnikas.
 

Ar laukia sudėtinga olimpinė atranka? , - LTOK žurnalas "Olimpinė panorama" paklausė R.Petrukaneco.

Gana sudėtinga. Palyginti su kitomis olimpinėmis sporto šakomis, manau, ji viena sunkiausių. Irkluojantiesiems vienvietę baidarę per šių metų pasaulio čempionatą reikės patekti į aštuntuką, vienvietininkams kanojininkams – į septintuką. Dvivietės baidarės įgula čempionate privalės užimti ne žemesnę nei šeštą vietą. 
 

Antrasis, paskutinis, atrankos etapas vyks 2016 m. gegužės mėnesį Vokietijoje, Duisburge. Ten dėl likusių kelialapių varžysis Europos irkluotojai. Vienvietę baidarę irkluojantiems sportininkams reikės užimti pirmą arba antrą vietą, o dvivietei įgulai tik pirma vieta garantuos olimpinį kelialapį. Taigi į Rio pateks tik elitiniai irkluotojai. 
 

Maksimalus uždavinys – šeši sportininkai. Tai Jevgenijus Šuklinas (vienvietė kanoja, 200 m), Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas (dvivietė baidarė, 200 m), Ignas Navakauskas (vienvietė baidarė, 200 m) ir Aurimas Lankas bei Edvinas Ramanauskas (dvivietė baidarė, 200 m). 
 

Naujajam sezonui pradėjome rengtis nuo praėjusių metų rugsėjo. Gruodį sportininkai treniravosi namie, Izraelyje ir Portugalijoje, sausį praleido namie, vasarį ir kovą Portugalijoje, o balandį – Kroatijoje. Per treniruočių stovyklas būdavo 15 sportininkų, keturi treneriai ir kineziterapeutas.
 

Mūsų rinktinė suskirstyta į tris komandas: kanojininkų (3 sportininkai), baidarininkų stajerių (3) ir baidarininkų sprinterių (8). Kiekviena komanda sudaryta iš jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų. Stengiamės, kad į stovyklas susirinktų visi irkluotojai. 
 

Rinktinė treniruojasi kartu. Šią žiemą kanojininkus treniravo praėjusiais metais sportinę karjerą baigęs kaunietis Tomas Gadeikis, baidarininkus stajerius vilnietis Sergejus Sorokinas, o baidarininkus sprinterius – aš. Per stovyklas prie T.Gadeikio prisidėdavo visaginietis Dmitrijus Michailovas ir vilnietis Kazimieras Rėksnys. Pagrindinis rinktinės vyriausiasis treneris – kaunietis Egidijus Gustas. 
 

Vyriausiųjų trenerių pareigos yra labai atsakingos, jie treniruoja geriausius Lietuvos baidarininkus ir kanojininkus. Tačiau federacija neturi galimybių padidinti jiems darbo užmokesčio, skatinti už darbą su sportininkais. Sukurti vyriausiųjų trenerių skatinimo sistemą – vienas federacijos ateities uždavinių. Neišsprendus šio klausimo gali kilti keblumų dėl trenerių noro dirbti su rinktinės sportininkais. Kiekvienas darbas turi būti deramai įvertintas ir apmokėtas.
 

Europos žaidynėse dalyvaus pajėgiausi Europos baidarių ir kanojų irklavimo meistrai. Atranka į šias žaidynes vyko pernai per Europos čempionatą Vokietijoje. Mūsų irkluotojai žaidynėse iškovojo šešias vietas. Be to, Europos žaidynių organizacinis komitetas papildomai mums skyrė vietą dalyvauti moterų vienviečių baidarių 500 m rungtyje. 
 

Rinktinės kandidatai kaip ir aiškūs, bet mes dar rengsime atrankos varžybas, per kurias išaiškės galutinė komanda. Šios atrankos varžybos – tai galimybė vadinamiesiems antriesiems rinktinės numeriams patekti į žaidynes. 
 

Norint Baku laimėti medalius, teks gerokai pasistengti. Tikiuosi, vyrai iškovos bent vieną medalį. Žvelgiant teoriškai, juos gali laimėti bet kuris iš žaidynėse dalyvausiančių mūsų sportininkų, išskyrus baidarininkes. 

Viename iš senų animacinių filmukų nuskambėjo tokia frazė: „Numirė drakonas! Tegyvuoja naujas drakonas!“ Tomas, kaip irkluotojas, pasiekė labai daug, dar teks ilgokai palaukti, kol Lietuvoje atsiras kitas toks, kuris sugebės laimėti tiek medalių, kiek jų iškovojo Tomas. 
 

T.Gadeikio vietą užėmė 2014 m. pasaulio jaunimo čempionas Henrikas Žustautas, už jo yra jaunasis Vadimas Korobovas, praėjusiais metais parvežęs medalių iš Nandzingo jaunimo olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos jaunimo čempionatų. Dar yra visaginietis Ilja Davidovskis, kuris 2014 m. laimėjo neoficialų pasaulio jaunučių čempionatą Slovakijoje. Žinoma, dar nepaminėjau J.Šuklino, kurio titulams išvardyti man neužtektų atminties. Tinkamai nustačius atrankos, treniruočių sąlygų ir skatinimo sistemą, stiprų sportininką keistų dar stipresnis. Pasiekti puikūs pastarųjų metų rezultatai – mūsų kuriamos sistemos rezultatas.

Rinktines sukomplektavome taip, kad jose būtų visų amžiaus grupių irkluotojų. Kartu su J.Šuklinu treniruojasi jaunieji čempionai H.Žustautas ir V.Korobovas. Jie per pratybas tikrai lengvai nenusileidžia vyresniajam kolegai. 

Verta paminėti, kad H.Žustautas per 2014 m. planetos jaunimo čempionatą pasiekė geriausią pasaulyje 200 m nuotolio įveikimo laiką tarp suaugusių vienviečių kanojų meistrų. Tai tikrai pagarbos vertas rezultatas. Praėjusių metų Europos čempionato ir pasaulio taurės varžybų 200 m distancijos bronzos medalių laimėtojai baidarininkai A.Lankas ir E.Ramanauskas iš lietuvių šioje rungtyje tikrai ne vieni stiprūs: pernai per pasaulio jaunių čempionatą Rokas Puzonas ir Gytis Macevičius užėmė ketvirtą vietą, o Mantas Grikšas ir Simonas Maldonis pasaulio studentų čempionate liko treti. 
 

A.Lankas ir E.Ramanauskas, kurių pernai iškovotos aukštos vietos leidžia juos vadinti vienais stipriausių pasaulio baidarininkų. Jaunimo grupėje pasaulio čempionu bei rekordininku tapęs H.Žustautas – taip pat vienas tų, kuriuos galima vadinti naujai atsiskleidusiais komandos lyderiais. Būtų galima paminėti ir baidarininkus I.Navakauską bei R.Nekriošių su A.Olijniku. Ignas irgi įsitvirtino tarp pajėgiausių pasaulio sprinterių: pasaulio taurės varžybose užėmė ketvirtą vietą, Europos čempionate buvo septintas, o porą metų iš eilės pasaulio čempionatuose – penktas. Geriausių pasaulio rezultatų lentelėje jo 200 m distancijoje pasiektas rezultatas yra trečias. 
 

Baidarininkai R.Nekriošius ir A.Olijnikas pernai padarė šuolį į elito gretas: per pasaulio taurės varžybas laimėjo bronzos medalius, Europos čempionate buvo penkti, o planetos pirmenybėse – šešti.

Suaugusiųjų grupėje turime šešis pasaulinio lygio sportininkus, galinčius laimėti medalių bet kokio rango varžybose. 

Deja, merginos ir moterys – silpniausia mūsų rinktinės vieta. Pastarąjį kartą iš pasaulio čempionato medalį parvežė baidarininkė Snieguolė Narevičiūtė, bet tai buvo prieš beveik trisdešimt metų. Sunku pasakyti, kodėl neišugdome gerų baidarininkių. Vaikinai kasmet kažką laimi, o merginos – nieko. Treneriai sako, kad merginas sunku sudominti baidarių irklavimu, nes tai sunkus sportas. Bet žvilgtelėkime į kitas sporto šakas – jos tikrai nėra lengvesnės už baidarių irklavimą. Gal tiesiog mūsų treneriai nemoka dirbti su merginomis. Kadangi turime nemažai vaikinų, tarptautinėse varžybose pasiekiančių aukštų rezultatų, esame susikoncentravę į juos. 
 

Prieš kelerius metus Lietuvoje atsirado kanojininkių. Viena jų – Rūta Dagytė pateko į Tarptautinės baidarių ir kanojų irklavimo federacijos talentų identifikavimo programą, atvėrusią jai kelią į treniruočių stovyklas Vengrijoje bei Rusijoje. 

Tarptautinė federacija apmokėjo mūsų sportininkės dalyvavimą pasaulio jaunimo ir suaugusiųjų čempionatuose. Šiais metais R.Dagytė, kaip šios programos dalyvė, vyks į treniruočių stovyklą ir varžybas Prancūzijoje. Tikimės, kad ji pateks tarp laimingųjų ir dalyvaus pasaulio jaunimo ir suaugusiųjų čempionatuose. 

Planuojama, kad 2020-aisiais per Tokijo olimpines žaidynes bus ir kanojininkių rungtis. Viliamės, kad padedant tarptautinei federacijai užauginsime dar vieną potencialią olimpinių žaidynių dalyvę. Turime vilčių, kad vienoje iš naujai įsteigtų Šiaulių bei Panevėžio sporto vidurinių mokyklų atsiras ir baidarininkių. 

2013-ųjų vasarį tapau federacijos generaliniu sekretoriumi. Tuo metu federacijoje vyko sunkiai paaiškinami dalykai, todėl grupė aktyvių baidarių ir kanojų irklavimo bendruomenės narių pasiūlė man tapti tuo žmogumi, kuris prižiūrėtų visą mūsų federacijos virtuvę. Prabėgus porai metų mes beveik susitvarkėme: pavyko išspręsti finansines problemas, susijusias su mūsų kreditoriais, antstoliais. Sėkmingai rengiame varžybas, irkluotojai pelno medalių. Federacijoje man padeda Natalija Kamarauskaitė, be kurios pagalbos ir energijos tikrai sunkiai susitvarkyčiau, taip pat prezidentas Aleksandras Alekrinskis, Lietuvos olimpinio sporto centro direktoriaus pavaduotojas Egidijus Balčiūnas. 
 

Treniruoju ne tik I.Navakauską, bet ir visą Lietuvos baidarininkų sprinterių rinktinę, stovyklų metu tenka dirbti su aštuoniais devyniais sportininkais. Kartu su mūsų sportininkais treniruojasi ir latvis – Europos čempionas, Londono olimpinių žaidynių dalyvis Aleksejus Rumiancevas.

Viską suderinti labai sunku, ypač per treniruotes, nes esu vienas. Grupė didelė, nukenčia individualus sportininkų rengimas. Konkurencija grupės viduje verčia sportininkus tobulėti: vyresni bėga – jaunesni vejasi. Norėčiau turėti dar vieną trenerį komandoje, su kuriuo galėčiau dalytis darbo krūviu. 

Dar reikia prisiminti ir namus, kuriuose laukia žmona Ieva ir dukra Emilija. Joms taip pat reikia skirti laiko ir dėmesio. Sau kaip pavyzdį laikau A.Lanką: jis ir sportininkas, ir kredito unijos vadovas, ir jaunas tėtis, ir dar politiku norėjo tapti – kandidatavo į Šiaulių savivaldybę. 

Mūsų rūpesčiai – kasdieniniai: varžybos, rinktinės, kelionės, viešbučiai, susitikimai su įvairių institucijų vadovais. Bandome sustyguoti vidinę federacijos valdymo struktūrą. Federacijoje dirba vos du etatiniai darbuotojai, visi kiti yra visuomenininkai, todėl dažnai sunku išreikalauti iš atskirų federacijos narių didesnės atsakomybės bei ataskaitų apie atliktą darbą.
 

Jau du kartus buvome gavę teisę (2000 m. Europos, 2011 m. – pasaulio jaunių) rengti čempionatus, bet dėl finansinių bėdų abu kartus jų teko atsisakyti. Per pastaruosius dvejus metus gerai sekėsi rengti varžybas Lietuvoje, turime naujausio modelio starto sistemą. Tai įvertinę nusprendėme ieškoti galimybių Trakuose surengti meistrų pasaulio ar Europos čempionatą. Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija turi mums atsiųsti čempionato rengimo sąlygas ir, jei mes jas galėsime įvykdyti, pateiksime prašymą čempionatui surengti.
 

Rengti jaunių ar jaunimo čempionatų kol kas neturime didesnių galimybių: reikalingos trys starto sistemos, o mes turime vieną. Pasaulio suaugusiųjų pirmenybės Trakuose nelabai įmanomos, nes itin aukšti finansiniai ir techniniai reikalavimai.