Komandinį apdovanojimą laimėjo šeimininkai

Kaune vyko graikų-romėnų imtynių turnyras. Dėl apdovanojimų kovojo 164 imtynininkai iš  Lenkijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Jaunieji atletai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes – jaunučių ir jaunių, o vieną svorio kategoriją skyrė suaugusiems. „Tegul ir vyresniokai pasimankština“, - sprendimą įtraukti brandesnius imtynininkus į tradicinį turnyrą komentavo varžybų rengėjas Saulius Liaugminas.

Iš viso imtynininkai grūmėsi dėl 19 medalių komplektų – būtent tiek svorio kategorijų numatė varžybų rengėjai. Po aštuonis aukso medalius iškovojo Lietuvos ir Baltarusijos atletai, o, susumavus visus rezultatus, pagrindinį varžybų prizą – taurę – laimėjo Kauno komanda.

„Esu patenkintas ir varžybomis, ir rezultatais. Varžybomis todėl, kad išaugo turnyro lygis. Jis vis labiau įgauna europietiško renginio bruožų. Neveltui atvyko  pajėgi Baltarusijos rinktinė bei komandos iš Gardino ir Lydos. Kauną taip pat spėjo pamėgti lenkų, rusų, latvių komandos. Šiemet, manau, „užkabinome“ ir čekus. Gandas sklinda. Geras gandas, kitaip tarpusavyje tektų stumdytis, - pasakojo S.Liaugminas. – Be to, man, kaip treneriui smagu, kad Kauno taurė liko pas mus“.



Treneris neneigė, kad pirmą komandinę vietą galėjo lemti ir gausesnis šeimininkų dalyvavimas, ir pripažino, kad baltarusiai atvežė išties solidžias komandas: „Pas kaimynus baltarusius imtynių sistema sustyguota nuo sovietmečio. Jie ko gero trenerių turi tiek, kiek mes imtynininkų, - ironizavo S.Liaugminas. – Kaune kovojo aukštas vietas pasaulio ir Europos čempionatuose užėmę Germanas Danilinas, Maksimas Negoda ir kiti kaimyninės šalies atletai. Pas juos vyksta natūrali kaita – prie rinktinių slenksčio nuolatos šmirinėja 5 - 8 alkani vilkiukai ir laukia savo šanso. Mes gyvename jūros principu. Vienais metais atėjo banga su perspektyviais kadetais ir mes lydim juos iki suaugusių amžiaus. Kita banga vėl po kelių metų. Todėl nieko nuostabaus, kad tarp bangavimų turime duobių. Pavyzdys – jaunių olimpinės žaidynės. Du kartus išpuolė taip, kad neturėjome ką pasiūlyti, nes, matyt, nepataikėm ant bangos“.

Tuo tarpu vaikų ir jaunučių rinktinių treneris Vladimiras Audickas teigė, kad šios varžybos, kaip ir kiti turnyrai, yra skirti techninių ir taktinių elementų šlifavimui ir įvairiems eksperimentams: „Man svarbūs atletų rezultatai šalies čempionatuose. Tačiau tam, kad pagrindiniams startams vaikai būtų gerai paruošti, reikalingos tokios varžybos. Ypač vertinu „Kauno taurės“ turnyrą, nes čia galima pasigalynėti su tikrai pajėgiais įvairių imtynių mokyklų atstovais. Kovos su stipriais varžovais visų pirma atkleidžia silpnesnes auklėtinių vietas ir, be abejo, sportininkus užgrūdina psichologiškai. Vaikai neabejotinai tobulėja. Tokios varžybos ypač reikalingos mūsų šalies pirmiems numeriams, kurie, nesulaukę deramo pasipriešinimo, karaliauja savo amžiaus grupėse. Todėl, kai neprasti užsieniečiai nuleidžia juos ant žemės, belieka tikėtis, kad mūsiškiai nenukabins nosies ir padarys tinkamas išvadas“.