Regbis nenurungė greitojo čiuožimo

Vilniaus Šeškinės vidurinės mokyklos aštuntokas Salvijus Ramanauskas – vienintelis iš klasės, lankantis greitojo čiuožimo trumpuoju taku pratybas. Vienintelis ir šeimoje, o jo tėvai – buhaltere dirbanti Violeta ir automobilių specialistas Vytautas Ramanauskai – yra dideli šios sporto šakos gerbėjai. 

S. Ramanauskui rugpjūtį sukaks 15 metų. Į čiuožimą jis pasinėrė dar lankydamas „Žilvinėlio“ vaikų lopšelį-darželį. Didžiausia to kaltininkė – ten auklėtoja dirbanti ir kūno kultūros pamokoms vadovaujanti greitojo čiuožimo trumpuoju taku entuziastė Marytė Vilčinskienė. Ji su visa šeima Lietuvos greitojo čiuožimo federacijai padeda įgyvendinti projektą „Čiuožimas – mūsų laisvalaikis“.

Tarp darželinukų, kurie pirmą kartą buvo atvežti į čiuožyklą, buvo ir Salvijus. Jis čiuožti visiškai nemokėjo, vos laikėsi ant pačiūžų. Tačiau čia Salvijui labai patiko ir su mama vis dažniau pradėjo lankytis čiuožykloje. 

Jaunojo sportininko gyvenime dar buvo ir regbis, tačiau labai trumpai. Gabus sportininkas iš didelio būrio darželinukų buvo pakviestas lankyti čiuožimo treniruotes, jo treneriais tapo dabartinis Lietuvos greitojo čiuožimo federacijos prezidentas Antanas Vilčinskas ir jo duktė, federacijos generalinė sekretorė Virginija Ogulevičienė. 

„Iš vaikų Salvijus labiausiai išsiskyrė. Buvo greitas, koordinuotas, talentingas. Labai svarbu, kad jo tėveliai irgi norėjo, jog Salvijus pasirinktų čiuožimą.  Nuo lapkričio iki kovo kiekvieną mėnesį vaikams rengiame po vienerias ar daugiau varžybų, per kurias labiausiai išryškėja, kokie yra tikrieji jų sugebėjimai. Kartu vaikus pratiname ir prie pergalių bei pralaimėjimų, kad čiuožyklose būtų mažiau ašarų“, – sako V. Ogulevičienė. 
 

2014-aisiais 14-metis Salvijus pagaliau pirmą kartą galėjo dalyvauti Europos jaunimo čempionate Sofijoje ir absoliučioje įskaitoje laimėjo bronzos medalį, o 500 m distancijoje buvo antras. Tai – paties aukščiausio lygio varžybos jaunimui. Tačiau šiemet vilnietis jau rungtyniavo kitoje grupėje, kur teko grumtis su trejais metais vyresniais varžovais. Todėl ir pergalių sumažėjo. 
 

Pasak V. Ogulevičienės, dabar mokinys turi kasmet tobulėti ir siekti geresnių rezultatų. Kai jaunuoliai bręsta, ir vienerių metų skirtumas tarp čiuožėjų yra labai daug. Trenerė savo mokinį vadina universaliu sportininku, nors Salvijui labiausiai prie širdies – 500 m nuotolis. 
 

Jaunasis čiuožėjas mato, kad yra ryškus šios sporto šakos vaikinų lyderis Lietuvoje. Tačiau to nesureikšmina, nes tobulėti yra kur. Kai prie starto linijos stoja su kitų šalių sportininkais, matyti, kad jam dar reikia gerinti startą. Kai kada jis būna geras, o kai kada nuo pirmųjų metrų tenka vytis nutolusius varžovus.

Du tris kartus per savaitę S. Ramanauskas važiuoja čiuožti į Elektrėnus, o kitus kartus prakaitą lieja Vilniaus pramogų arenoje. Stengiasi nepraleisti treniruočių, čiuožia netgi per mokinių atostogas. 

Salvijus pripažįsta, kad jam trūksta greičio treniruočių. Šią spragą jis stengiasi pašalinti per tarptautines varžybas, kai susirenka pajėgūs sportininkai ir kur geras ledas. 

Labai naudingos vilniečiui – Tarptautinės čiuožimo sąjungos organizuojamos treniruočių stovyklos, vykstančios keturis kartus per metus. Praėjusiais metais jis treniravosi Ventspilyje (Latvija), o šiemet – Budapešte (Vengrija). Per tokias pratybas suteikiama puiki galimybė pasitreniruoti su vyresnio amžiaus čiuožėjais ir iš jų pasimokyti. 
 

„Kai pamatau, kad su jais galiu čiuožti grupėje, atsiranda didelis noras juos ir aplenkti. Bet kol kas iš šių sportininkų dar mokausi“, – neslepia Salvijus.

Jis jau norėtų išbandyti jėgas ir su suaugusiaisiais, tačiau varžybų taisyklės jaunuoliams iki 14,5 m. tai draudžia daryti, todėl reikia dar truputėlį luktelėti. Jis jau pradeda galvoti ir apie Pjongčango olimpines žaidynes, yra vienas iš kandidatų į jas. 

„Šiandien mano svajonė gal ir yra sunkiai įgyvendinama, tačiau man puikus pavyzdys – Rūta Meilutytė, kuri, būdama penkiolikmetė, tapo Londono olimpinių žaidynių čempione. Labai gaila, kad Lietuvoje neturiu rimtų varžovų, todėl mano mintys vis dažniau klysta į kurį nors užsienio klubą. Jeigu per pratybas namie turėčiau rimtų partnerių, mano rezultatai tikrai būtų geresni“, – neabejoja Salvijus. 

Čiuožėjas įsitikinęs, kad tokiam jo sprendimui neprieštarautų ir tėvai, nes save laiko gana savarankišku. Tačiau trenerė V. Ogulevičienė mano, kad, jeigu Elektrėnuose bus įsteigta sporto klasė ir čiuožėjus ugdys treneris iš Bulgarijos, Salvijui nereikės treniruotis svetur. 

Šiemet vilnietis per atvirąjį Lietuvos čempionatą laimėjo visus tris aukso medalius ir tapo „Evo Cup“ taurės turnyro nugalėtoju. Kai dabar apdovanojimų daugėja, tėvai jiems sudėti padarė lentą, kurią Salvijus parodo kiekvienam, kas tik ateina pas jį į svečius. 

Šių metų sezonas jau baigėsi ir S. Ramanauskas, trumpai pailsėjęs, pradės rengtis naujam. Pagrindinis tikslas – patekti į Europos čempionatą. „Noriu būti toks pat greitas kaip ir Agnė Sereikaitė, kuri labai gerai atsispiria ir puikiai startuoja. Svajonei išsipildyti daug nereikia – reikia daugiau treniruotis ir siekti savo tikslo. Dabar čiuožiu šešis kartus“, – sako Salvijus. 

Talentingas sportininkas stengiasi gerai mokytis. Labiausiai patinka chemija. Kai norisi pailsėti nuo čiuožimo, su draugais eina pažaisti krepšinį. Patinka ir tinklinis.