Pajuntamas malonumas nusveria praradimus

Lietuvoje sparčiai populiarėjant regbiui daugėja sportuojančių vaikų, didėja varžybų skaičius, stiprėja Lietuvos rinktinės. Labai svarbi viso šio proceso dalis yra teisėjai, nes be jų negalėtų vykti net ir vaikų pirmenybės.
 

Lietuvos regbio federacija (LRF) pastaraisiais metais didelį dėmesį skyrė ne tik trenerių ugdymui, bet ir teisėjų kvalifikacijos gerinimui. Į Lietuvą keletą kartų atvyko teisėjavimo specialistai iš užsienio, kurie seminaruose ir mokymuose lietuviams dalino naudingus patarimus.

Ne pirmus metus geriausiu Lietuvos regbio teisėju tapęs Ramūnas Grumbinas pripažįsta - regbio teisėju galima tapti tik gerai išmanant šio žaidimo taisykles. Jis su jomis susipažino dar prieš pradėdamas lankyti mokyklą.
 

"Viskas prasideda nuo noro. Teisėjauti pabando daug kas - juk atrodo, kad teisėjas su švilpuku vadovauja rungtynėmis, komandos klauso, viskas paprasta. Bet kelias iš tikrųjų yra pakankamai ilgas. Reikia daug kantrybės ir laiko. Net ir regbį žaidusiems žmonėms nėra lengva teisėjauti, nes žaidėjai vertina tik savo poziciją, nemato daug dalykų, kuriuos turi pastebėti arbitras. Tam, kad persiorientuotum, reikia laiko", - aiškino R. Grumbinas.
 

R. Grumbinui pritarė ir LRF teisėjų kolegijos pirmininkas Simas Banys. Jis regbio vystymąsi stebi jau ne vienerius metus. Pradėjęs karjerą kaip žaidėjas, S. Banys šuo metu vadovauja Lietuvos teisėjų brigadoms ir džiaugiasi jų indėliu vystant Lietuvos regbį tiek nacionaliniuose, tiek Europos turnyruose.
 

"Teisingas aikštės teisėjo švilpimas rungtynių metu yra pirmasis žingsnis į kokybę tiek komandų žaidime, tiek išlaikant teisėjo autoritetą bei pasitikėjimą", - teigė S. Banys.
 

Dažnai jauni teisėjai susidūrę su pirmaisiais sunkumais, palūžta ir nebenori tęsti šios veiklos. Nors dažnai teisėjais tampa buvę regbininkai, šiuo darbu galima pradėti domėtis nuo paauglystės.
 

"Reikia sugebėti iš klaidų mokytis. Klysta žaidėjai, klysta ir teisėjai. Teisėjavimo karjeros pradžioje tai atsitinka žymiai dažniau negu norėtųsi. Teisėjais gali tapti nebūtinai aukšto lygio žaidėjai. 16-18 metų jaunimas, jau pažaidęs regbį, kartais nusprendžia jau tapti teisėjais. Jie jau turi regbio supratimą. Regbį mylintiems žmonėms siūlyčiau bent pabandyti tapti teisėjais, o pabandžius rekomenduoju nesustoti padarius pirmąjį žingsnį. Reikia žengti antrą, trečią, penktą ir tik tada priimti sprendimus, - pasakojo R. Grumbinas. - Pirma emocija dažnai būna klaidinga, o teisėjavime yra labai daug pliusų. Šis darbas - kaip maratonas. Yra daug kliūčių, bet finišas viską atperka. Po rungtynių tau žaidėjai spaudžia ranką, ploja žiūrovai, gaunami geri įvertinimai. Tada supranti, kad visi kluptelėjimai buvo tam, kad žengtum dar vieną žingsnį į priekį."
 

Kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, teisėjai nuolat susilaukia kritikos, ypač iš pralaimėjusiųjų pusės. Nepatenkinti būna ir sirgaliai. Tiesa, regbio sporte yra būdinga tolerancija ir pagarba tarp visų pusių.
 

"Teisėjams reikia užsispyrimo ir labai sveiko mokėjimo priimti kritiką ir patarimus. Sportas yra toks dalykas, kad vienas laimi, kitas pralaimi. Dažniausiai pralaimėję randa prie ko prikibti, todėl teisėjas visada susilaukia nemažai kritikos. Svarbu surasti teisingą kritiką. Kita svarbi ypatybė - psichologinė tvirtybė. Taip pat svarbu atsiriboti nuo žmonių, kurie anksčiau galbūt buvo tavo komandos draugai ar varžovai. Daug ką lemia psichologinis tvirtumas, nes rungtynėse teisėjas yra vienas, o žaidėjų - 30. O kur dar treneriai, žiūrovai - jie taip pat yra svarbus faktorius. Privalu neabejoti savo sprendimais. To aš mokiausi tikrai ne vienerius metus", - pabrėžė R. Grumbinas, kuris yra aukščiausios - trečios - kategorijos regbio teisėjas.
 

Pasak S. Banio, šiuolaikinis regbis yra chaotiškas, greitas. Žaidėjų aikštėje 30, o teisėjas - vienas. Todėl klaidų išvengti nėra įmanoma. Labai svarbų indėlį regbio rungtynėse įneša ir šoniniai teisėjai, kurių Lietuvoje trūksta.

"Lietuvoje jaučiamas šoninių teisėjų trūkumas, todėl yra dirbama su jaunąja karta, siekiame pritraukti kuo daugiau asmenų ir padėti jiems tobulėti pradedant nuo šoninio teisėjo darbo pagrindų, o vėliau leidžiant teisėjauti aikštėje. Šoniniai teisėjai yra būtini, nes vienu metu net po kelis kiekvienos komandos žaidėjų kovoja dėl kamuolio, grumtynės yra dinamiškos, atakos žaibiškos, o kova vyksta kiekviename aikštės centimetre", - kalbėjo S. Banys.
 

Padarytas klaidas bet kam yra nelengva išgyventi. Jos gali teisėją persekioti iki pat karjeros pabaigos. Norint geriau išanalizuoti padarytas klaidas, Lietuvoje bus pradėta filmuoti rungtynes.
 

"Užfiksuodami rungtynes, mes galėsime analizuoti teisėjų darbą. Pamatę klaidas galėsime spręsti, ką daryti, kad to išvengtume ateityje", - pridūrė LRF teisėjų kolegijos pirmininkas.


 

R. Grumbinas aukščiausią regbio teisėjo lygį pasiekė nuolat dalyvaudamas seminaruose užsienyje, nuolat domėdamasis naujovėmis ir pasaulinėmis teisėjavimo tendencijomis. Įgijęs jau nemažai tarptautinės patirties, R. Grumbinas yra pasiryžęs padėti ir jauniesiems Lietuvos teisėjams.
 

"Norint pasiekti aukštą teisėjavimo lygį reikia nuolat tobulėti. Lietuvoje nėra daug galimybių lankytis seminaruose, todėl daug ką lemia savarankiškas darbas. Du kartus - Paryžiuje ir Madride - po savaitę dalyvavau trečio lygio teisėjų kursuose. Bet ten niekas tavęs nemoko teisėjauti, o labiau tikrina ir duoda patarimus kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Žinias jau turi turėti pats. Aš pasiruošęs savo patirtį perteikti jauniesiems Lietuvos teisėjams. Mano supratimas yra toks - teoriją, taisykles būsimi teisėjai turi išmokti patys, nes joks žmogus neateis ir nepasakys stebuklingos formulės. O aš galėčiau paaiškinti kaip tą teoriją panaudoti praktikoje", - pasakojo R. Grumbinas.
 

Lietuvoje organizuojamuose teisėjų mokymuose bus aiškinama, kaip užsiimti geresnes stovėjimo pozicijas aikštėje, nuolat palaikyti fizinę formą, kad spėti judėti patogiausia kryptimi sekant kamuolio judėjimą, lavinti savo koncentraciją ir dėmesį.
 

"Kad ir koks bebūtum profesionalas, neišvengsi vienos-kitos klaidos. Mes visi esame žmonės ir turime tik vieną porą akių", - sakė S. Banys.
 

R. Grumbinas išskyrė vieną regbio arbitro galimybę, kuria naudotis gali nedaug sporto šakų: "Labai svarbu sugebėti užbėgti už akių jaučiant kad gali būti prasižengta. Geras teisėjas yra ne tas, kuris sušvilpia pražangą, o tas, kuris žodžiais, balsu perspėtų žaidėjus, kad juos mato ir, kad jie nedarytų pražangos. Kuo mažiau švilpukų, tuo geriau ir žaidėjams, ir žiūrovams. Regbyje yra pranašumo taisyklė, galimybė perspėti žaidėjus. Tuo šis sportas skiriasi nuo krepšinio, kur fiksuojama kiekviena pražanga".
 

Teisėjavimas turi teikti malonumą, o meilę regbiui gali įskiepyti su šiuo sportu susiję artimieji arba draugai. Tik stipri aistra regbiui ir noras pažinti pasaulį gali suteikti postūmį teisėjavimo karjeroje. Mat apie finansinę naudą kalbėti net neverta.
 

"Svarbu suvokti, kad teisėjavimas yra hobis. Tai nėra darbas, kuris duoda kažkokį pelną. Mums apmoka keliones, sumoka už rungtynes, bet tenka aukoti laiką, naudotis savo transportu, būti atskirai nuo šeimos. Dėl to daug žmonių, viską pasvėrę, nusprendžia nebeteisėjauti. Man viską nusveria tai, ką gaunu iš regbio: supratimą, kad galiu tobulėti, supratimą, kad galiu įrodyti skeptikams, ką aš sugebu. Teisėjai yra tikrinami nuolat, o aš dabar esu nuolat kviečiamas teisėjauti tarptautinėms rungtynėms. Gavus galimybę teisėjauti vienose, kitose tarptautinėse rungtynės, galima pajusti regbio dvasią, - mintimis dalinosi R. Grumbinas. - Per šešerius metus teko teisėjauti 15-oje valstybių apie 30 šalių rinktinėms, bendrauti su žmonėmis iš regbio pasaulio. Tai pinigais neišmatuojama. Tai tiesiog puikus laiko praleidimo būdas, galimybė pažinti regbį iš kitos pusės. Norint tą pasiekti, kaip ir visame sporte, reikia sunkiai dirbti, galbūt kartais skaudžiai pralaimėti, bet nesėkmės užgrūdina ir padeda tobulėti."
 

Pačiuose stipriausiose pasaulio turnyruose teisėjaujantys arbitrai yra tikros regbio žvaigždės. Jie yra žinomi ne tik savo šalyse, bet ir kitose regbio tradicijomis garsėjančiose valstybėse. Lietuvos teisėjai neturi galimybės teisėjauti elitinių šalių mačuose dėl paprastos priežasties - teisėjų darbo vieta priklauso nuo gimtosios šalies regbio lygio.
 

"Lietuvos krepšinis yra labai aukštame lygyje, todėl ir teisėjai yra žinomi, futbole esame mažiau pasiekę, todėl ir apie teisėjus mažiau girdima. Regbyje yra irgi taip pat. Teisėjas gali tikėtis teisėjauti tame divizione, kur žaidžia ir nacionalinė komanda. Todėl norėčiau palinkėti Lietuvos rinktinei kilti kuo aukščiau, kad būsimi mūsų šalies teisėjai galėtų dirbti aukštesnio lygio rungtynėse. Regbyje teisėjams visada yra išreiškiama daug pagarbos. Kuo aukštesniame lygyje yra teisėjaujama, tuo pagarbos yra daugiau", - pasakojo R. Grumbinas.
 

Pasak S. Banio, dirbant Lietuvoje tos pagarbos kartais būna mažiau, bet regbio lygis čia sparčiai kyla, todėl ir padėtis gerėja. Keičiasi ir trenerių, ir žiūrovų požiūris.

"Nėra pasaulyje teisėjo, kuriam visi tik plekšnojo per petį ir jį gyrė. Visiems per karjerą buvo visko. Labai norėtųsi, kad lietuviai "užsikabintų" už teisėjavimo, o aš pagal kompetencija visada jiems pagelbėsiu. Kai būna praktikoje labai sunkūs momentai, reikia žinoti, kad jeigu nenuleisi rankų, ateis diena, kai juos prisiminsi kaip pamoką", - patarė geriausias Lietuvos regbio teisėjas.
 

Šiuo metu LRF teisėjų kolegija visus norinčius teisėjauti regbio rungtynėse kviečia į užsiėmimus, kuriuose bus galima įgyti regbio teisėjo licenciją. Susidomėjusieji turėtų kreiptis elektroniniu paštu teisejai@regbis.lt arba telefonu 868302037.