Susibūrė Lietuvos sporto lopšyje

Praėjusį šeštadienį, kaip ir prieš 96 metus Kauno Vytauto parke buvusiam to meto Vytauto kalne (Petrovkoje), įvyko sporto šventė, skirta Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietos įamžinimui.

Pagrindinis šventės akcentas – kertinio per 3,5 tonos granitinio akmens, parvežto iš Rizgonių karjero, atidengimas ant kurio tamsioje granitinėje juostoje parašyta: 1919 M. LIEPOS 13 D. ŠIOJE VIETOJE GIMĖ LIETUVOS SPORTINIS JUDĖJIMAS, IŠGARSINĘS LIETUVĄ PASAULYJE.

Šventėje dalyvavo Seimo nariai, Kūno kultūros ir sporto departamento, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos Olimpinės akademijos, miestų ir rajonų savivaldybių kūno kultūros ir sporto skyrių, sporto draugijų ir sporto federacijų atstovai, olimpiečiai, sporto veteranai, bendro lavinimo  bei sporto mokyklų auklėtiniai, darželinukai, kultūros ir meno meistrai.

Prieš prasidedant šventei buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės Petrašiūnų kapinėse prie Vieno iš Lietuvos sporto sąjungos įkūrėjų Stepo Garbačiausko ir jo žmonos Elenos Kubiliūnaitės Garbačiauskienės kapo bei Panemunės kapinėse prie Alfonso ir Sofijos Vietrinų kapo.

Į šventę susirinkusius dalyvius ir atvykusius svečius pasveikinęs šventės organizacinės komisijos pirmininkas Pranas Majauskas, padėkojo už parodytą dėmesį ir meilę Lietuvos sportiniam judėjimui ir kad jo lopšyje visi susirinkę galime ne tik prisiminti po Pirmojo pasaulinio karo nepaprastai sunkiu Lietuvai metu įgimtinę sugrįžusius jaunus žmones Stepą Garbačiauską ir Praną Oleką,  bei čia gyvenusius V. Jasaitį, I. Janavičiūtę-Kripienę ir gydytoją Praną Šližį, įkūriusius Lietuvos sporto sąjungą, bet ir  pasidžiaugti Lietuvos sportininkų laimėjimais pasaulyje, pabendrauti, pasitarti, kaip mums sekasi ir ką turėtume nuveikti žiūrint į ateitį.

Pasak P.Majausko, būtent čia, švenčiausioje Lietuvos sportinio judėjimo gimimo vietoje, galėtume pamatyti šį Vytauto parką klestinčiu, kad čia būtų girdimas toli už jo ribų bežaidžiančių ir besportuojančių vaikučių džiaugsmas ir klegesys, į šią vietą norėtų ateiti ir prie šio akmens pabūti mūsų sporto veteranai kažkada sportui paaukoję ne tik vaikystę, jaunystę, bet ir neretai sveikatą, bei gražiausius savo gyvenime metus.



Atidengęs šios šventės simbolinį akmenį susirinkusius pasveikino Kūno kultūros ir sporto departamento pgeneralinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Kauno vicemeras Vasilijus Popovas, Lietuvos olimpinės akademijos garbės prezidentas Povilas Karoblis, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos prezidentas Dovydas Jakubauskis.

Susirinkusius linksmino Viešojo saugumo tarnybos pučiamųjų orkestras, tautinių šokių kolektyvas ,,Santariečiai“. Šarkelės darželio dainorėliai. Kaip ir 1919 m., šventės dalyviams surengtos 30 metrų, 40 m ir 60 m bėgimo varžybos. Vyko lauko teniso, svarmenų kilnojimo ir futbolo varžybos. To meto geriausias 60 m bėgimo vyrų rezultatas buvo 9 sek., 400 m bėgimo - 1 min. 11 sek., 800 m ėjimo - 4 min. 20 sek., šuolio į aukštį - 149 cm, šuolio su kartimi - 2 m 52 cm., ieties metimo - 38 m 70 cm, disko metimo - 20 m 20 cm.

Šį kartą prosenelių rekordus gerino Kauno darželinukai, nepralenkiami miesto lengvosios atlėtiko sporto mokyklos ,,Viltis“ bėgikai, nepaprastą jėgą demonstravo sunkiaatlečiai. gražiai ne tik techniškai, bet ir kilniai gerbdami varžovus žaidė, atėję prisimint jaunystę, tenisininkai ir futbolininkai.
 

Visi šventės dalyviai, kiekvienas pagal savo amžių, turėjo galimybę savo jėgas išbandyti ten pat raižyta vietove įrengtuose bėgimo takeliuose, aišku, bėgti be startukų arba basi, ir gauti apdovanojimą.

Po visų iškilmių Vytauto parke Lietuvos lengvosios atletikos federacija surengė bėgimą Alfonsui Vietrinui atminti, kuriame dalyvavo stipriausi bėgikai iš visos Lietuvos.  Gegužės 7 d. Lietuvos sporto muziejuje (Muziejaus g.7, Kaunas) buvo atidaryta Alfonsui Vietrinui 100-čiui skirta ekspozicija.