Į priekį vedė noras laimėti

„Man tai buvo pirmas didelis turnyras, todėl, suprantama, įspūdžiai iš jo liko ryškiausi. Ir ne dėl to, kad Barselonoje laimėjau daug medalių. Labiau dėl paties renginio, dėl mūsų nepakartojamos būsenos, kad esame su Lietuvos rinktinės apranga, nešame Lietuvos vėliavą“, – prisiminė nereginti sportininkė, kurią trasose lydėjo nepakeičiamas vedlys Sergejus Sokolovas.
 

1962 m. gimusi panevėžietė Barselonoje iškovojo tris sidabro medalius (800 m, 1 500 m ir 3 000 m distancijų) ir bronzos apdovanojimą 400 m bėgimo takelyje.

Tai buvo pirmosios žaidynės ne tik po avarijos regą praradusiai ir 1987-aisiais sportuoti pradėjusiai S. Markevičienei. Pirmosios jos buvo ir 1990 m. kovo 4 d. susikūrusiam ir šį pavasarį 25-metį švenčiančiam Lietuvos parolimpiniam komitetui (LPOK).

Labiau norėjosi verkti

Nuo 1992-ųjų S. Markevičienė startavo keturiose vasaros parolimpiadose. Nors ši sportininkė kultivavo ir kitas lengvosios atletikos rungtis, didžiuosiuose neįgaliųjų sportininkių forumuose ji dalyvavo kaip bėgikė.
 

Tačiau Barselonos įspūdžių vėlesnės parolimpiados neišdildė.

„Barselonoje buvo puikios gyvenimo sąlygos. Daug savanorių, kurie visur padėdavo neįgaliems sportininkams. Galiausiai ten buvo didžiulis susidomėjimas parolimpiada. Važiavau negalvodama laimėti medalių. Tiesiog dalyvauti, pajusti parolimpinių žaidynių atmosferą. Pamenu, išeiname į Barselonos stadioną, ir praneša: stebi 40 tūkst. žiūrovų. Kažkodėl labiau norėjau verkti, negu bėgti... Tik treneris mano mintis sugrąžino į pačias varžybas. Sako: „Nieko tokio, kaip pasiruošei, taip ir bėgsi.“ Nubėgau. Išėjo neblogai. Tokie dalykai iš atminties neišdyla“, – pasakojo vis neblėstančius įspūdžius S. Markevičienė.
 

Pasak jos, po Barselonos neliko kur trauktis. „Nes man patiko sportuoti. Ir užsiėmiau tuo, kas man patinka“, – kalbėjo neregė lengvaatletė.

Įspūdingas titulų kraitis

1996-aisiais parolimpinėse žaidynėse Atlantoje 800 m ir 1 500 m bėgimo varžybose S. Markevičienė laimėjo bronzos medalius, 2000 m. Sidnėjuje 400 m distancijoje užėmė ketvirtąją vietą, 5 000 m nuotolyje finišavo šešta ir pasiekė savo negalios kategorijos pasaulio rekordą, 2004 m. Atėnuose 200 m bėgimo varžybose užėmė šeštąją vietą.
 

Septynis kartus lietuvė tapo Europos čempione. O 1994-aisiais Berlyne (Vokietija) S. Markevičienė iškovojo pasaulio čempionės titulą.

Daug kartų ir įvairiose distancijose lietuvė sportininkė buvo Europos ar pasaulio pirmenybių prizininkė.

Buvo tapusi slidininke
 

Beje, kartą S. Markevičienei teko pakeisti sporto šaką. LPOK nutarė lengvaatlečius paruošti 1994 m. Lilehamerio žiemos parolimpinių žaidynių slidinėjimo varžyboms.
 

Į Norvegiją atstovauti Lietuvai buvo išsiųsti S. Markevičienė ir Saulius Leonavičius. Tai buvo vienintelė žiemos parolimpiada, kurioje dalyvavo mūsų šalies sportininkai.

Sigita šliuožė 5 km distancijose klasikiniu ir laisvuoju stiliumi bei 10 km distancijoje klasikiniu stiliumi.

„Pamenu, kiek slidinėjau, tiek ir ridinėjausi nuo kalno... Vargu ar būčiau ten važiavusi, jei žinočiau, kad trasa bus ta pati, kaip sveikųjų. Ir dar labai kalnuota. Šliuoži nuo kalno sulig 15 aukštų namu... O mes buvome pripratę slidinėti kur kas lygesnėse vietose. Manau, kad, nors teko ir griūti, tokiomis sąlygomis pasirodėme dar pusė bėdos. Daugiau, aišku, žiemos parolimpinėse žaidynėse nedalyvavome“, – apie lengvaatlečių virsmą slidininkais pasakojo R. Markevičienė.

Grįžo po ilgos pertraukos

2006 m. S. Markevičienė baigė sportininkės karjerą. Bent jau taip manė.

„2006-aisiais nutariau pasitraukti iš didžiojo sporto. Bet 2010-aisiais įvykdžiau pasaulio čempionato normatyvą, tad vėl po ilgos pertraukos dalyvavau dideliame sporto renginyje...“ – kalbėjo neregė lengvaatletė, kuriai 2010 m. jau buvo sukakę 48 metai.

Panevėžietė ir dabar sportuoja savo malonumui, dalyvauja Lietuvoje vykstančiose varžybose.

„Skirtumas tas, kad tada visas vasaras aukodavome sportui. Rimtos varžybos dažniausiai vykdavo rugsėjį, tai ir ruošdavomės visą vasarą treniruodamiesi du kartus per dieną. O dabar bėgu, kada noriu ir kiek noriu“, – aiškino sportininkė.
 

Nors S. Markevičienė treniruodavosi kaip profesionali sportininkė, ji negali pasakyti, kad gyveno iš sportu uždirbamų pinigų.
 

„Pinigų už tai negaudavome. Nebent premijų už pergales ar maistpinigių stovyklose. Dabartiniams neįgaliems sportininkams jau yra kur kas geriau. Jie gauna stipendiją, iš kurios gyvena. Mums svarbiausia buvo kitkas. Mes norėjome sportuoti, laimėti, o pinigai buvo antraeilis dalykas“, – tikino penkių parolimpiadų dalyvė.

* * *

Lietuvos parolimpiečiai dalyvavo šešeriose vasaros ir vieneriose žiemos žaidynėse.

Iš viso jie iškovojo 29 medalius (4 aukso, 11 sidabro ir 14 bronzos).

Absoliučią daugumą medalių – 25 – iškovojo lengvaatlečiai.

Du sidabro medalius laimėjo Lietuvos aklųjų riedulio rinktinė, vieną – plaukikas, du bronzos medalius – dziudo imtynininkai.