Boksininkų pramogos - dviračiai ir krepšinis

Lietuvos bokso čempionas Tadas Tamašauskas puikiai žino pergalės Azerbaidžane skonį. Pernai sunkiasvoris triumfavo Baku vykusiose „Didžiojo šilko kelio“ varžybose, finale palaužęs šeimininkų atstovą. 

 

Praėjus kiek daugiau nei metams nuo šio laimėjimo T.Tamašauskas vėl atvyko į Azerbaidžano sostinę. Čia jis taikysis į pirmųjų Europos žaidynių apdovanojimus. Dalyvauti ne vieną tūkstantį sportininkų sutraukiančiose varžybose vilniečiui taip pat ne naujiena - 2013 m. jis tapo Kazanėje vykusios pasaulinės universiados prizininku. Bronzą sunkiasvoris laimėjo ir praėjusių metų Europos Sąjungos čempionate. o pasaulio naftos šalių turnyre Rusijoje nugalėtojo titulą iškovojusio lietuvio smūgių neatlaikė ir pasaulio čempionato bei olimpinių žaidynių prizininkai.

 

Šių metų Lietuvos čempionate T.Tamašauskas nutraukė net 16 metų trukusį Vitalijaus Subačiaus dominavimą svorio kategorijoje iki 81 kg. Finalinę šalies pirmenybių kovą primena užsitraukusi, bet vis dar paraudusi žaizda ant skruosto, kurį prakirto varžovas. 

 

Su kuo teks suremti pirštines pirmoje kovoje Baku, sunkiasvoris dar nežino - tai paaiškės pirmadienį ištraukus burtus. Tad kol kas atletas ramiai sportuoja sportininkų kaimelyje ir sporto salėje, laisvalaikiu pasivažinėja dviračiu, internetu pabendrauja su savo sužadėtine Barbora, vakar smagiai žingsniavo žaidynių atidarymo iškilmėse.

 

T.Tamašauskas Europos žaidynėse jau spėjo pažaisti ir krepšinį. Šios sporto šakos pratybas aukštaūgis lankė net šešerius metus ir tik sulaukęs 15-os paprašė savo tėvo, jaunystėje taip pat kopusio į ringą, kad nuvestų į bokso pratybas. Vienu metu Tadas derino dvi sporto šakas, kol galiausiai nutarė žengti boksininko keliu. Dabar jis jau yra paragavęs ir kovinių sporto šakų trenerio duonos, gilina žinias universitete.

 

Burtai, kurie lems varžovus - savotiška loterija. O tau ar sekasi loterijose?, - sportas.info paklausė T.Tamašausko.

Nepasakyčiau. Bet per varžybas burtai klostisu neblogai. Tikiuosi, kad ir čia bus gerai. Žinoma, mano sportinė forma nuolat gerėja, lyderiai nėra tokie baisūs, bet nesinorėtų jau pirmoje kovoje susitikti su Azerbaidžano atstovu, nes šeimininkai visur sulaukia didesnio palaikymo.

 

Labai smagu, daug sportininkų. Kaimelis didžiulis. Matosi, kad renginiui nepagailėta investicijų. Džiugu, kad galiu dalyvauti ir atstovauti savo šaliai tokiose žaidynėse.

 

2013 m. dalyvavau universiadoje Kazanėje. Manau, Azerbaidžanas nenusileidžia rusams. Na, bet, tarkime, virtuvė man labiau tiko ten - buvo didesnis pasirinkimas. Bet bendrai lygis panašus. 

 

Šiandien turėjome progos paragauti vietinių patiekalų. Labai skanu - valgiau vištienos su ryžiais, vetinių vaisių.

 

Išties, galiu pasilepinti maistu. Apie svorį nereikia galvoti tik man ir sunkiasvoriui Mantui Valavičiui. Kitiems tenka atidžiau žiūrėti į maistą.

 

Išskirtinė architektūra. Esu čia buvęs ir anksčiau, labai gražus miestas. Šįkart dar nespėjau nuvažuoti iki centro, bet, sako, miestas dar labiau atsinaujino, pasipuošė.

 

Daug dirbau ruošdamasis žaidynėms. Labai norėčiau medalio, nes jis užtikrintų kelialapį į šių metų pasaulio čempionatą. Tada ir Europos čempionate būtų lengviau, neliktų psichologinio barjero, nes ten bus jau paskutinė galimybė patekti į pasaulio pirmenybes.

 

Du arba tris. Tai priklausys nuo burtų. Vieni pradės varžybas jau antradienį, kiti po burtų gal iškart pateks į kitą etapą. 

 

Pamatysime per burtus, kas tokie susirinko. Tikriausiai nebus praėjusių metų pasaulio čempiono iš Italijos, rusai berods atsiuntė ne pirmą savo numerį.

 

Skirtumas yra. Jie anksčiau kovojo po šešis raundus, dabar - po aštuonis. O mes - tik tris. Todėl skirtingai ruošiamės kovoms. Jie ištvermingesni, bet jiems gali būti sunku grįžti prie trijų raundų, nes ruošiasi ilgam mačui, o mūsų kovose dominuoja sprogstamoji jėga, turime viską parodyti per tris raundus. 

 

Vasaros pabaigoje Bulgarijoje vyks Europos čempionatas. Ir jei čia nepateksiu tarp prizininkų, Sofijoje reikės kovoti dėl kelialapio į pasaulio čempionatą spalį Katare. Europos pirmenybėse bilietus į pasaulio čempionatą gaus šeši svorio kategorijos sportininkai. 

 

Pasaulio čempionatas bus labai svarbus, nes ten bus dalinami kelialapiai į olimpines žaidynes. Bet mano svorio kategorijoje jį gaus tik pasaulio čempionas. Bus labai sunku. Nes beveik visas kitas vietas dalinsis Tarptautinės bokso asociacijos profesionalų lygų dalyviai. O mėgėjams labai sumažėjo kelialapių. Dar viena galimybė bus kitais metais, kai vyks žemynų atrankos varžybos. Europoje kovosime dėl trijų kelialapių.

 

Manęs kol kas tai nedomina. Man labiau prie širdies olimpinis boksas, noriu atstovauti savo šaliai. Man patinka tokie renginiai, kaip universiada, Europos žaidynės.  Norėčiau patekti į ir į olimpiadą, Jei ne į Rio, tai gal į 2020 m. Tokijo. O po to jau žiūrėsiu. Kol kas matau save Lietuvoje. 

 

Tos lygos, kuriose boksuojasi Evaldas Petrauskas ir Eimantas Stanionis vadinamos pusiau profesionalų. Jos skiriasi nuo tų tikrųjų profesionalų. Egidijus Kavaliauskas išvažiavęs į Ameriką, turi rimtą kontraktą, juodai dirba, galima sakyti, gyvena salėje. O čia boksininkai gyvena savo namuose, važiuoja tik į stovyklas ir varžybas. Nemanau, kad yra kažkokia priešprieša. 

 

 

Taip. Kalbėjome su imtynininkais, kad ateisime jų palaikyti. Stengsimės pasižiūrėti ir kitas varžybas. Gaila, kad irkluotojai bus toli, būtų labai įdomu jų lenktynes pamatyti. O čia sirgsime vieni už kitus.

 

Ką tik važinėjomės dviračiais po kaimelį. Kažkokių ypatingų pramogų nėra. Per sportininkų sutiktuves buvo puikus koncertas.

 

Treniruočių metu su savo pirštinės kietąja dalimi užkliudžiau žaizdą, tai vėl truputį prasikirto. Užgydėme. Žinoma, dabar, kai bokuojamės be šalmų, nedaug reikia, kad vėl prakistų.

 

Nejaučiu didelio skirtumo. Nors kiti sako, kad be šalmo geriau matosi viskas. Gal ir taip. Be to, galva nekaista, nes šlamas labai sulaiko karštį. Kita vertus, su šalmu saugiau.