Lenktynės ir pedagogika - greta

Kartingų sportas, pasak specialistų, yra vienas iš demokratiškiausių. Tai sportas pačių įvairiausių amžių lenktynininkams, draugiškai priimantis į greičio ir viražuose svylančių padangų pasaulį ir pradinukus, ir brandaus amžiaus vyrus. Ir garsiausi „F-1“ meistrai, ir žymiausi ralio pilotai savo karjerą pradeda panašiai – kartingų trasose. Na o patiems mažiausiems sportininkams – tai ir asmenybės lavinimo priemonė. Taip teigia garsiausi automobilių sporto pedagogai.

„Man dabar dešimt metų. Tačiau lenktynėse aš važiuoju jau antrą sezoną. Sako, kad aš jau moku kovoti. Štai po 1 ir 2 Lietuvos kartingo čempionato savaitgalio Anykščiuose aš lipau ant nugalėtojų pakylos – iškovojau antra vietą klasėje. Bet sportas, tai ne vien tik rezultatai – sportinė disciplina, gebėjimas kovoti man pravers ir vėliau. Treneris sako, kad sportuojant vaikai išmoksta valdyti save, siekti tikslo. Be to sportininkas visuomet būna mandagus.” – pasakoja dešimtmetis kauniečių „Paske Racing“ ekipos lenktynininkas Oskaras Grigonis.

Lietuvos kartingo pasaulyje treneris Ričardas Paškevičius neoficialiai tituluojamas vienu iš geriausių geriausių sporto pedagogų. Su savo ugdomais sportininkais jis ne tik randa bendrą kalbą, bet ir išugdo iš jaunuolių rimtų titulų siekiančius kovotojus. Tačiau paklaustas apie darbo paslaptis treneris lieka kuklus.

„Tai patirtis, ilgametė praktika. Treneris turi būti praktikas, matantis kiekvieną klaidą, galintis pasiūlyti tinkamiausią sprendimą vienoje ar kitoje situacijoje. Žinoma, reikalingi ir tam tikri pedagoginiai įgūdžiai. Dirbant su vaikais reikalinga tolerancija, gebėjimas jiems suprantama kalba išaiškinti visas klaidas. Vienam reikia griežtesnio žodžio, kitam – galvą paglostyti. Čia visų pirma ugdai žmogų, jo žmogiškas savybes, o tik vėliau iš jo darai lenktynininką.“, – pasakoja daugiau nei dešimtį aukščiausio lygio sportininkų išugdęs R. Paškevičius.



Pasak trenerio, nors kiekviena komanda savo sudėtyje stengiasi turėti ir greičiausiose klasėse važiuojančių meistrų, skinančių čempionų titulus, tačiau daug dėmesio skiriama ir patiems mažiausiems. Lietuvos čempionato varžybose šį sezoną važiuoja trys R. Paškevičiaus auklėjami mažieji sportininkai. Pirmuosius žingsnius šiame sporte žengiančiam Tomui Veilentui dar nėra dešimties. Oskaras Grigonis važiuoja jau antrą sezoną. Abu šie sportininkai savo meistriškumą tobulina „Micro“ klasėje. Na o trylikos metų sportininkas Nojus Jurevičius, nors čempionate važiuoja dar tik pirmą sezoną, jau sėdi prie „Open 125 Mini“ klasės kartingo vairo.

Treneris R. Paškevičius pripažįsta, kad šiame darbe būtų neįmanoma išsiversti be rėmėjų pagalbos. R. Paškevičius džiaugiasi, kad į mūsų šalies kartingo sportą pagaliau ateina europiniai sporto rėmimo principai.

„Sportas bus gyvas ir patrauklus tik tuomet, kai jame suksis ir pinigai. Žinoma, verslui galima rasti ir efektyvesnių reklamos, savęs paminėjimo būdų. Tačiau manyčiau, kad remti kartingų pasaulį – tai ir tam tikras prestižas. Dėkoju ūkininkui Simui Zareckui, bendrovėms „Vero Trade“, „Helvina“, „Mecro Technikonas“ ir „Patikima linija“. Kodėl? O todėl,  kad rūpintis sportu – tai ir socialinė misija. Juk per sportą mes ugdome ir saugiai važiuojančius vairuotojus. Juk jaunuoliai, kurie nuo mažų dienų laksto kartodromuose, vėliau išvažiavę į gatves tikrai nedarys nesąmonių“, – pastebėjimais dalinasi R. Paškevičius.

Treneris pastebi, kad kartingo sportą drąsiai galima vadinti šeimos sportu. Pasak R. Paškevičiaus, jei važiuoja vaikas, tėvas visuomet būna šalia,  varžybų savaitgaliais palapinėje veiklos randa ir mama. Tai vienija šeimą. Be viso to, neretai tai perduodama ir iš kartos į kartą. Pasak trenerio, kartingų sportas – tai ir disciplina, gebėjimas motyvuotai siekti tikslo.