Brazilijoje gyvena futbolo dievai

Lietuvos rinktinė atsakomojoje Europos čempionato atrankos turnyro akistatoje neatsirevanšavo pajėgiai Šveicarijos komandai, tačiau išties garbingai pasipriešino. Savo ruožtu „SMScredit.lt A lygos“ svetainė oficialių rinktinės rungtynių proga primins mūsų valstybės futbolui įsimintinus mačus ir pakalbins pirmenybių žaidėjus bei trenerius, kurie juose dalyvavo.

1996 metai Lietuvos futbolui buvo neeiliniai: Benjamino Zelkevičiaus kariaunai draugiškose rungtynėse teko susigrumti su pasaulio čempionais brazilais. Maža to, rinktinei tai buvo pirmasis mačas su Pietų Amerikos atstove. Dabartinis Kauno „Stumbro“ treneris Darius Gvildys pasidalino įspūdžiais apie šias rungtynes, dar iki šiol puikiai prisimindamas, kaip brazilai myli šią sporto šaką.    

Brazilijoje kovojo Lietuvos čempionato atstovai
Į Pietų Ameriką vyko komanda, sudaryta iš vietinių pirmenybių futbolininkų. Be kelių užsienyje rungtyniavusių žaidėjų, beveik visi likę buvo Vilniaus „Žalgirio“ arba dviejų Laikinosios sostinės ekipų – „Inkaro“ ir FBK – nariai. Lietuvos futbolui šios rungtynės tapo neeilinėmis: rinktinė pirmą kartą turėjo galimybę patikrinti savo jėgas prieš pasaulio čempionus, be to, į tokią tolimą išvyką komandai keliauti dar neteko.

„Sudėtis – iš Lietuvos klubų: joje buvo ir Miknevičius, ir Maciulevičius, ir Poderis, ir Vainoras, ir kiti Lietuvos futbolininkai. Komanda buvo sudaryta A lygos pagrindu. Turint galvoje, jog brazilai tapo 1994 metų pasaulio čempionais, tai buvo gana didelis įvykis Lietuvos futbolui. Nesvarbu, kad tai draugiškos rungtynės.

Skridome į Frankfurtą, ten laukėme nemažai. Kelionė užtruko, laiko skirtumas labai jautėsi. Terezinoje labai karšta, vakare būdavo apie keturiasdešimt laipsnių karščio. Net apšilti nereikėjo, kai prakaitas bėgo“, – pasakojo D.Gvildys.
Terezina – provincijos miestas, kuriame futbolo šalies dievaičiai apsilanko itin retai. Prieš rungtynes kilo nemenas ažiotažas, tad lietuviai iš vietinių gyventojų taip pat sulaukė didelio dėmesio. B.Zelkevičiaus auklėtiniai turėjo vos pora dienų aklimatizuotis ir, nors nemažai laiko praleido treniruodamiesi, nevengdavo apžiūrėti miesto.

„Mes pora dienų pasitreniravome ir iš karto žaidėme. Į miestą nelabai leisdavo išeiti. Sakė, kad reikia būti atsargiam. Buvome išėję, bet nieko nenutiko. Smagu pabendrauti, žmonės draugiški, šypsosi“, – teigė „Stumbro“ strategas.

Prieš lietuvius žaidė futbolo šalies superžvaigždė
Su mūsų šalies futbolininkais kovojo keturi 1994 metų pasaulio čempionai: vartininkas Zetti, saugai – Mauro Silva bei Leonardo, taip pat ir neseniai 20-ąjį gimtadienį pažymėjęs puolėjas Ronaldo. Pastarasis futbolininkas du sezonus buvo tikru vartininkų siaubu Nyderlanduose, kai gynė Eindhoveno PSV garbę. Tačiau prieš 1996 metų sezono pradžią brazilas persikėlė į Barselonos „Barcelona“ ir Ispanijos čempionate pradėjo demonstruoti įspūdingą rezultatyvumą. Būtent prieš akistatą su Lietuvos rinktine Ronaldo pelnė tiesiog įspūdingą įvartį, kai „išmaudė“ net kelis Santjago de Kompostelos „SD Compostela“ futbolininkus. 1996 metais 20-metis snaiperis buvo išrinktas geriausiu pasaulio futbolininku.  

Į Tereziną vienu lėktuvu atskrido lietuviai bei keli brazilų rinktinės atstovai su Ronaldo priešakyje. „Stumbro“ vairininkas D.Gvildys turėjo puikią progą įsitikinti, kokią ekstazę brazilams sukėlė superžvaigždės pasirodymas.

„Brazilijoje supranti, kas yra futbolo dievai. Jei sirgaliai galėtų, jie žaidėjus nurengtų. Keli futbolininkai tuo pačiu lėktuvu skrido su mumis į Tereziną. Kai Ronaldo išlipo, būdama ekstazėje pribėgo apsiverkusi mergina.

Terezinos oro uostas buvo apgultas, sirgaliai žaidėjus čiupinėjo ir galvojo, ar jie ne sapnuoja. Brazilai be galo myli futbolą: pergyvena, verkia, juokiasi. Reikia pamatyti jų akis, kaip jie žiūri į savo dievukus“, – įspūdžiais dalinosi buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas.

Ronaldo benefisas
Rungtynių dieną Terezinos „Albertao“ stadionas, kuriame telpa beveik 45 tūkstančiai žmonių, buvo sausakimšas. Vis dėlto lietuviai dvikovą pradėjo ne tokie įsitempę ir žaidė atvirą futbolą, savo ruožtu, D.Gvildys pabrėžė ir trenerio indėlį.   

„Zelkevičius – vienas geriausių Lietuvos trenerių ir labai geras psichologas. Didelio spaudimo nebuvo, tiesiog buvo liepta sužaisti disciplinuotai. Treneris norėjo nuimti nuo mūsų įtampą. Turėjome nemažai atakuojančių žaidėjų: ir Kirilovas, ir Maciulevičius, ir Poderis. Rungtynes pradėjome gana aktyviai, nebuvome aklinai užsidarę, žaidėme gana atvirą futbolą“, – pasakojo „Stumbro“ vedlys.

Dvikovos pradžioje įspūdingu technikos arsenalu pasižymėjęs Djalminha perdavė kamuolį link Ronaldo, kuris meistriškai susidorojo tiek su šalia buvusiu gynėju, tiek su vartininku Valdemaru Martinkėnu. Tačiau jau 21-ąją minutę Orestas Buitkus nuostabiu tolimu smūgiu šokiravo visus stadione susirinkusius gerbėjus.

„Įspūdis didelis. Brazilai labai serga, po įvarčių šaudomos petardos, klyksmas, riksmas. Bet kai įmušė Buitkus, visi nutilo ir stojo visiška tyla. Jie nesuprato, kas atsitiko. Brazilams atvažiavusi Lietuva įmušė įvartį, jie negalėjo tuo patikėti. Buvo galima girdėti kaip musė zvimbia – dešimčiai sekundžių stojo visiška tyla“, – sakė D.Gvildys.

Nors lietuvius dar du kartus nubaudė „hetriką“ įforminęs Ronaldo, tačiau vietinio čempionato atstovų pagrindu sudaryta Lietuvos rinktinė kovojo garbingai. Nepaisant dvikovos metu patirtos traumos, D.Gvildys liko patenkintas savo komandos pasirodymu ir negailėjo gerų žodžių brazilams.

„Pirmo kėlinio gale gavau traumą. Koja taip ištino, kad negalėjau bėgti, žaidžiau per valios pastangas. Treneris sakė, kad žaisčiau, bet mačiau, jog negaliu padėti.

Sužaidėme gana sėkmingai. Žaidžiant su pasaulio čempionais, rezultatas nėra blogas. Gaila dėl trečio įvarčio. Gynėjas bandė kamuolį perduoti vartininkui, bet Ronaldo jį perėmė ir įmušė. Jeigu nebūtų tokio žioplo įvarčio, būtume sužaidę garbingesniu rezultatu. Rungtynių metu turėjome progų, ypač pradžioje. Bet brazilų lygis matėsi, jie mėgavosi futbolu.   
   
Labai patiko ir Ronaldo, ir buvęs „Milan“ treneris Leonardo, ir Ze Roberto. Vieni gimsta futbolininkais, kiti – brazilais. Jiems gal tik trūksta vokiškos disciplinos, bet pagal virtuoziškumą ir kamuolio valdymą jie neturi lygių. Ronaldo buvo sunku pagauti, bet nusifotografavome su legendiniu treneriu Zagallo. Brazilai buvo gana draugiški, gyvenome viename viešbutyje, o jie nebuvo pasipūtę“, – kalbėjo „SMScredit.lt A lygoje“ debiutavusios ekipos strategas.

Tad 1996 metų pabaigoje lietuviams pavyko garbingai sužaisti prieš pasaulio čempionus, kuriuos į priekį vedė vienas iš geriausių visų laikų planetos puolėjų.

1996 metai spalio 16 d., Terezina, „Albertao“ stadionas

Brazilija 3:1 (2:1) Lietuva

Brazilija: Zetti, Ze Maria, M.Goncalvesas, A.Cruzas, Ze Roberto (A.Luizas), M.Silva, F.Conceicao, Leonardo, Djalminha, Edmundo (Donizete), Ronaldo.
Lietuva: V.Martinkėnas (A.Brianuys), A.Sorokinas, D.Gvildys (G.Žutautas), N.Miknevičius, O.Buitkus, R.Vainoras, R.Žutautas, D.Maciulevičius (A.Pukelevičius), I.Kirilovas (Ražanauskas), E.Poderis (I.Morinas), A.Preikšaitis.