Chaosas galvoje trukdo siekti pergalių

Kauno technologijos universiteto (KTU) pirmakursė Sandra Rimkevičiūtė bendramokslius stebina pasirinkta Lietuvoje dar neįprasta sporto šaka – smiginiu – pasiektais įspūdingais laimėjimais. Pastaruosius trejus metus profesionaliose varžybose dalyvaujanti mergina Lietuvos moterų smiginio žaidėjų reitinge užima antrą vietą ir šiemet Turkijoje dalyvaus Pasaulio taurės varžybose.

„Universitete yra nemažai atletų, o mano pasirinktas sportas dažnai netgi nėra laikomas sportu, greičiau –  laisvalaikio leidimo forma“, – šypsosi KTU Ekonomikos ir verslo fakultete (EVF) finansus studijuojanti Sandra.

Ji džiaugiasi, kad smiginis vis labiau populiarėja Lietuvoje ir ragina juo domėtis ir jaunimą, ir senjorus, nes amžius šioje sporto šakoje nėra svarbus, svarbiausia – gebėjimas sukoncentruoti dėmesį, ištvermė ir noras laimėti. Į Europos geriausių smiginio žaidėjų šimtuką patenkanti KTU pirmakursė taip pat pabrėžia, kad šioje sporto šakoje traumos patiriamos retai.

Kai S. Rimkevičiūtę retkarčiais užklumpa mintys apie sportinės karjeros baigimą, tuoj pat nugali noras dalyvauti pasaulio čempionate Turkijoje, vilioja sporto stovyklos, kelionės į varžybas, susitikimai su bendraminčiais, sporto entuziastais ir smiginio gerbėjais.

Vietoje atsibodusių šachmatų – smiginis
Būsimoji finansų specialistė teigia, kad pasirinkti smiginį privertė aplinkybės, kai buvo remontuojama Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos, kurioje ji mokėsi, sporto salė.

„Mums neliko nieko kito, kaip ištisas savaites žaisti šaškėmis ir šachmatais. Galiausiai tai visiems nusibodo ir fizinio lavinimo mokytojas Andrius Urbšys pasisiūlė mums rengti smiginio treniruotes treniruoklių salėje. Jau iš pirmo karto pasižymėjau talentu taikliai sviesti į taikinį. Kitų bendraklasių paleistos strėlės net nelietė lentos, o man, metusiai paskutinei, sukrito visos strėlės, rinkau taškus“, – atsimena Sandra.

Mergina prisipažino, kad, pradėjus dalyvauti varžybose, jai teko išmokti nugalėti jaudulį ir nepasitikėjimą savimi. Iš savo pirmųjų mokyklos varžybų ji pabėgo, nes suabejojo savo gebėjimais. Įkalbėta trenerio mergina vis dėlto sudalyvavo antrame varžybų etape ir užėmė antrą vietą.

Kartu su kita moksleive Sandra garbingai atstovaudavo gimnazijai rajono varžybose, Kėdainių miestui – šalies varžybose. Didžiausias laimėjimas tuo metu buvo pasiektas 12-oje klasėje, kai Lietuvoje vykusiose varžybose užėmė 5-ąją vietą.

Pastaruosius trejus metus Sandra dalyvauja profesionaliose Lietuvos smiginio varžybose tiek asmeninėse, tiek porinėse, komandinėse rungtyse ir šalies moterų smiginio žaidėjų reitinge užima antrą vietą.

Būtinos geros aritmetikos žinios
Į klausimą, ko reikia geram smiginio žaidėjui, kad pasiektų puikių rezultatų, KTU EVF studentė atsako su šypsena: „Visų pirma, reikia susitvarkyti su galva. Jei galvoje bus minčių chaosas, galvosi apie darbus, varžovus – nieko nepasieksi. Šiame sporte būtina psichologinė ištvermė, taiklumas ir begalinė kantrybė. Juk tarptautinėse varžybose su pertraukomis tenka žaisti iki 12 valandų“.

Už pataikymą į skirtingus taikinio segmentus skiriamas skirtingas taškų skaičius, todėl žaidėjui skaičiuojant savo taškus būtinos ir puikios aritmetikos žinios, kad galima būtų suplanuoti kitą metimą. Sandros teigimu, žaidžiant jai pavyksta susikoncentruoti ir galvoti tik apie smiginio lentą ir metimus. Tai leidžia mėgautis žaidimu.

Standartiniame „501“ žaidime, kuris žaidžiamas pasaulio ir Europos čempionatuose, kiekvieno žaidėjo taškai pradedami skaičiuoti nuo 501 atimant sumestų trijų paskutinių strėlių rezultatą. Sumetimo taškai skaičiuojami pagal lentoje esančius sektorius. Išorinėje siauroje juostoje taškai dvigubinasi, o siaurame sektoriuje arčiau centro trigubinasi, visi likę skaičiai – nesikeičia. Raudonas vidurys – 50 taškų, žalias – 25 taškai.

Laimi tas žaidėjas, kuris pirmasis surenka 0 taškų, paskutinę strėle pataikydamas į dvigubą sektorių.

Renkasi sunkesnes strėles
Smiginio čempionė džiaugiasi, kad šiame sporte nereikalinga ypač sudėtinga įranga. Savo strėlių komplektą mergina turi jau keletą metų, kartais tik tenka pakeisti suplyšusius sparniukus ar sulūžusį galiuką. Galima įsigyti ir pagal sportininko pirštų anatomiją pagamintų strėlių, tačiau Sandrai tokių kol kas nereikia.

Vienintelė profesionali kairiarankė Lietuvos smiginio žaidėja renkasi gana sunkias, moterims nelabai įprastas strėles, tačiau tai jai suteikia savų pranašumų.

KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto studentė šį sezoną dalyvavo 14 reitinginių varžybų. Paskutinėse sezono varžybose – „Atvirame žemaičių čempionate“ – ji tapo nugalėtoja tarp moterų, pakliuvo į šalies rinktinę, kuri spalio pabaigoje gins Lietuvos garbę Turkijoje vyksiančiose Pasaulio taurės varžybose.