Standartiniu automobiliu į bekelę

Liepos pirmą savaitę vyksiančio bekelės maratono „4x4 Perimetras“ su nekantrumu laukia visi Lietuvos visureigių entuziastai. Jie varžyboms ruošia „Toyota“, „Land Rover“, „Nissan“ ir kitų gamintojų visureigius, kurie turi saugos lankus, įvairiausių apsaugų ir pravažumą didinančių padangų. Tačiau varžyboms ruošiasi ir keli vairuotojai, planuojantys dalyvauti nemodifikuotais visureigiais.
 

Tiksliau, varžyboms jie praktiškai nesiruošia, nes savo visureigius naudoja kiekvieną dieną. Kelionė iš namų į vaikų darželį, darbą, parduotuvę, po to vėl namo. Kitą savaitę — 2000 km aplink Lietuvą bekelėmis. Ir viskas — tuo pačiu automobiliu.
 

Skamba kaip sunkiai įsivaizduojamas dalykas, tačiau Tomas Valūnas dar praėjusiais metais įsitikino kitaip. 

T. Valūnas nėra tipinis bekelės entuziastas — keliskart praėjusiame dešimtmetyje dalyvavęs „Bekelės fiestos“ renginiuose, į tokio tipo varžybas sugalvojo sugrįžti pernai. Kadangi specialiai tam paruošto automobilio neturėjo, nusprendė išbandyti „4x4 Perimetro“ organizatorių sukurtą turizmo klasę.
 

„Iš esmės, didelio skirtumo nematau — tik kitose klasėse papildomai greitesnės trasos yra. Mašina mano kasdieninė, tai nelabai norėčiau po jas lakstyti“, — sakė vairuotojas.
 

„4x4 Perimetro“ maratone dalyviai skirstomi į tris klases: „Sport“ — vairuojantys šiam sportui paruoštus visureigius; „Extreme“ — vairuojantys standartinius visureigius, tačiau dalyvaujantys tose pačiose rungtyse kaip ir „Sport“ klasės atstovai; Turizmo — vairuojantys standartinius visureigius ir nedalyvaujantys tik greičio ruožuose, tačiau važiuojantys visus 2000 km Lietuvos pakraščiu ir išbandantys jėgas orientaciniuose ruožuose.


 

Pernai metais T. Valūnui, kurio šturmanu buvo Marius Aleksa, pirmasis blynas neprisvilo. Kurį laiką pirmavę savo klasėje, finiše jie nebuvo pirmi, tačiau ant prizininkų podiumo užlipo — užėmė antrą vietą.
 

Paklaustas, ar nepatyrė pernai kokių įdomių nuotykių, pavyzdžiui, akistatų su žvėrimis ar kontrabandininkais, V. Valūnas nusijuokė. „Ne, nieko tokio neteko, kontrabandininkų nemačiau. Ir automobilis atlaikė — kuo puikiausiai važinėju, niekas nesulūžo“, — „Toyota 4Runner“ patvarumą gyrė vyras.
 

Jis prisiminė kitą įvykį, kai dar 2007 ar 2008 metais, dalyvaudamas „Bekelės fiestos“ varžybose „Toyota Land Cruiser“ visureigiu, sulaužė šiam amortizatorių. Nors važiavo toliau ir sėkmingai finišavo, po varžybų nuvykus į servisą, meistrai vyrą pavadino laimės kūdikiu: amortizatorius lūžo ir jo apatinė dalis įstrigo į šakę, tad visureigis galėjo važiuoti toliau. Jeigu jis būtų neįstrigęs, varžybos greičiausiai būtų pasibaigusios.
 

Kalbėdamas apie praėjusius metus, Tomas išskyrė vieną greičio ruožą, kuris nepagailėjo ekstremalių akimirkų. Pasienyje netoli Zarasų ant šlapios žolės teko ne kartą „gaudyti“ slystantį visureigį, kadangi šis buvo apautas standartinėmis, gatvėje naudojamomis padangomis. Tačiau visas likęs maratonas praėjo be didesnių nuotykių.
 

Vis tik šiemet T. Valūnas siekia kopti aukščiau ir į „4x4 Perimetro“ trasą išvažiuos su šiek tiek modifikuotu visureigiu. „Toyota 4Runner“ specialiai šiam maratonui buvo pakeisti amortizatoriai su spyruoklėmis, tad jis tapo 7 cm aukštesnis, o kad pravažumo būtų daugiau, Tomas sumontavo specialias padangas.
 

Klaidų nebijo
 

Standartiniai automobiliai turi vieną gerą savybę — jie genda kur kas rečiau už modifikuotus. Be technikos gedimo, kita priežastis varžybų rezultato gadinimui — ekipažo narių klaidos. T. Valūnas tvirtina, kad jų nebijo dėl paprastos priežasties — pasiruošimo.

„Klaidos gal dėl nepasiruošimo atsiranda. Pavyzdžiui, GPS imtuvas prastas“, — sakė „4x4 Perimetro“ prizininkas.
 

Jis pridūrė, kad nedarant klaidų, tos 60 valandų be miego tampa 60 valandų, per kurias galima ir pamiegoti, ir daug kitų dalykų padaryti. Vyras neslėpė, kad praėjusiais metais jų pavyko išvengti, tad ir vieta pasiekta aukšta, o šiemet maratonui ruošiasi dar atsakingiau.

T. Valūnas vėl dalyvaus toje pačioje klasėje, turistinėje, tačiau jis neslėpė — maratonas suteikia begalę gerų emocijų. Nors priežastis, kodėl vyras dalyvauja varžybose, ganėtinai elementari — kasdienybė.
 

„Kodėl dalyvauju bekelėje? Cha, nežinau. Man patinka bekelė, mano profesija su tuo susijusi — matuoju žemes, tai bekelę matau kasdien. Pažįstu žmonių, kuriems tas visiškai neįdomu, bet mane bekelė labai vilioja“, — sakė jis.